Belgorodo sritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Gyventojai: -eklektinė galerija
Eilutė 62: Eilutė 62:
# [[Aleksejevka (Belgorodo sritis)|Aleksejevka]]
# [[Aleksejevka (Belgorodo sritis)|Aleksejevka]]
# [[Valuikai]]
# [[Valuikai]]

<gallery>
File:Lob_Река_Корень2.jpg|[[Korenis|Keren]] upė
File:Холковский Свято-Троицкий монастырь. Общий вид.jpg|Cholkų Šv. Trejybės vienuolynas
File:Lenin str.jpg|Senasis Oskolas
</gallery>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

22:17, 19 sausio 2016 versija

Belgorodo sritis
Белгородская область
Belgorodo srities vėliava Belgorodo srities herbas
(Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Centrinė federalinė apygarda
Ekonominis regionas Centro-Juodžemio
Administracinis centras Belgorodas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Jevgenijus Savčenka
Gyventojų (2008) 1 519 137 (30)
Plotas 27 100 km² (67)
  - vandens % 0,07 %
Tankumas (2008) 56 žm./km²
Vikiteka Belgorodo sritisVikiteka

Belgorodo sritis yra Rusijos europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo Maskvos, pasienyje su Ukraina. Centras – Belgorodas.

Istorija

Sritis įkurta 1954 m. sausio 6 d.

Geografija

Sritis yra Vidurio Rusijos aukštumos pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso Dono (Tichaja Sosna) ir Dniepro (Oskolas, Vorskla, Šiaurinis Donecas) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia ąžuolynų. Kitur vyrauja pievinės stepės, daugiausia išdirbtos[1].

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

Miestai

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

  1. Belgorodas
  2. Senasis Oskolas
  3. Gubkinas
  4. Šebekinas
  5. Aleksejevka
  6. Valuikai

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 55


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas