Žiniasklaida: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:19, 17 sausio 2016 versija

Žiniasklaida (terminas pirmą kartą apibrėžtas Žurnalistikos enciklopedijoje (ŽE) 1996 m., išleistoje Vilniaus universitete; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui.

Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę.

Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Tuo metu „medijos“ terminas Lietuvoje dar nebuvo prigijęs, palyginti su Marshalo McLuhano išplėsta medijos samprata, todėl verstas palyginti siaurai - kaip laikraščio, radijo, televizijos ar jų visumos atitikmuo. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (pradėtas vartoti žurnalistikos tyrėjų apie 1990-uosius ir išplatintas parengiant minėtą enciklopediją ŽE), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti naudotas „visuomenėnės informavimo priemonės" terminas.

Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be grįžtamojo ryšio ir informacijos gavėjo. Kompiuterių ir interneto amžiuje ji tampa interaktyvia žiniasklaida.

Žiniasklaidos rūšys

Spauda (ir kita spausdinta žiniasklaida – skrajutės ir pan.)
elektroninė žiniasklaida:
- garso (radijas, garso įrašai)
- audiovizualinė (Televizija, videomedžiaga, Kinas)
Internetas (pvz., internetiniai naujienų leidiniai: laikraščiai, dienraščiai)

Elektroninė žiniasklaida vlenkia spaudą. Naudojant naujus perdavimo būdus (palydovinė ir kabelinė televizijos, kompiuteriniai tinklai), popierinei žiniasklaidai sukuriama vis didesnė konkurencija.

Žiniasklaidos turinys

Mūsų turimas realybės supratimas gali būti iš dalies žiniasklaidos perduotas ir mums pateiktas realybės vaizdas. Laikantis tokio požiūrio, įvykiai, kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra tarsi neįvykę.

Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei

Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik jei yra nepriklausoma. Šalia valstybės institucijų kontrolės žiniasklaida turi ir kitas svarbias funkcijas: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, politinė piliečių socializacija.

Šaltiniai

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Žiniasklaida

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Žiniasklaida''' (terminas pirmą kartą apibrėžtas Žurnalistikos enciklopedijoje 1996 m.; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui.
+'''Žiniasklaida''' (terminas pirmą kartą apibrėžtas Žurnalistikos enciklopedijoje (ŽE) 1996 m., išleistoje Vilniaus universitete; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – tai priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių ratui.
 Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama [[spauda]], [[radijas]], [[televizija]] ir [[internetas]]. Bendras jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę.
-Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti naudotas „medijos“ terminas.
+Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Tuo metu „medijos“ terminas Lietuvoje dar nebuvo prigijęs, palyginti su Marshalo McLuhano išplėsta medijos samprata, todėl verstas palyginti siaurai - kaip laikraščio, radijo, televizijos ar jų visumos atitikmuo. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (pradėtas vartoti žurnalistikos tyrėjų apie 1990-uosius ir išplatintas parengiant minėtą enciklopediją ŽE), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti naudotas „visuomenėnės informavimo priemonės" terminas.
 Žiniasklaidos aušroje [[komunikacija]] per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be [[grįžtamasis ryšys|grįžtamojo ryšio]] ir informacijos gavėjo. [[kompiuteris|Kompiuterių]] ir [[internetas|interneto]] amžiuje ji tampa [[interaktyvumas|interaktyvia]] žiniasklaida.
@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 * [[Spauda]] (ir kita spausdinta žiniasklaida – skrajutės ir pan.)
 * elektroninė žiniasklaida:
-** audio ([[radijas]], garso įrašai)
+** garso ([[radijas]], garso įrašai)
 ** audiovizualinė ([[Televizija]], videomedžiaga, [[Kinas]])
-* [[Internetas]] (pvz., internetiniai naujienų portalai)
+* [[Internetas]] (pvz., internetiniai naujienų leidiniai: laikraščiai, dienraščiai)
-Elektroninė žiniasklaida vis labiau lenkia spaudą. Naudojant naujus perdavimo būdus ([[palydovinė televizija|palydovinė]] ir [[kabelinė televizija|kabelinė]] televizijos, [[kompiuteriniai tinklai]]), tradicinei žiniasklaidai sukuriama vis didesnė [[konkurencija]].
+Elektroninė žiniasklaida vlenkia spaudą. Naudojant naujus perdavimo būdus ([[palydovinė televizija|palydovinė]] ir [[kabelinė televizija|kabelinė]] televizijos, [[kompiuteriniai tinklai]]), popierinei žiniasklaidai sukuriama vis didesnė [[konkurencija]].
 == Žiniasklaidos turinys ==
-Mūsų turimas realybės supratimas gali būti laikomas iš dalies žiniasklaidos perduotu ir mums pateiktu [[realybė]]s vaizdu. Laikantis tokio požiūrio, įvykiai, kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra kaip ir neįvykę.
+Mūsų turimas realybės supratimas gali būti iš dalies žiniasklaidos perduotas ir mums pateiktas [[realybė]]s vaizdas. Laikantis tokio požiūrio, įvykiai, kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra tarsi neįvykę.
 == Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei ==