Vilandri pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 47°20′26″ š. pl. 0°30′51″ r. ilg. / 47.34056°š. pl. 0.51417°r. ilg. / 47.34056; 0.51417
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 18 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q477613.
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Koordinačių šablonų migravimas į Coord
 
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{coor title dms|47|20|26|N|0|30|51|E}}
{{Coord|47|20|26|N|0|30|51|E|display=t}}


[[Vaizdas:Château de Villandry vue des jardins.JPG|thumb|250px|right|Vilandri pilis]]
[[Vaizdas:Château de Villandry vue des jardins.JPG|thumb|250px|right|Vilandri pilis]]

Dabartinė 12:14, 9 sausio 2016 versija

47°20′26″ š. pl. 0°30′51″ r. ilg. / 47.34056°š. pl. 0.51417°r. ilg. / 47.34056; 0.51417

Vilandri pilis

Vilandri pilis (pranc. Château de Villandrypilis Prancūzijos Centre, Endro ir Luaros departamente, 15 km į vakarus nuo Turo, prie kelio D7, viena iš Luaros slėnio pilių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilandri pilis, užbaigta 1536 m., yra paskutinė iš didžiųjų Renesanso epochos pilių, pastatytų Luaros slėnyje. Ją pastatė finansų ministras Janas Bretonas (Jean le Breton), kurio herbai puikuojasi ant kairiojo sparno stoglangių. Jam teko būti ambasadoriumi Romoje, kur jis susipažino su sodų ir parkų menu. Statydamas pilį jis nugriovė XII a. tvirtovę, iš kurios liko tik pamatai ir donžonas, matomas iš tolo. Jis buvo paliktas greičiausiai todėl, kad jame 1189 m. liepos 4 d. Anglijos karalius Henrikas II Plantagenetas ir Prancūzijos karalius Filipas Augustas sudarė Kolombjė taiką - taip tada vadinosi Vilandri. Ši taika reiškė Kapetų monarchijos triumfą prieš didžiuosius feodalus.

Žano Bretono įpėdiniai pilį valdė iki 1754 m., kai ji tapo karaliaus ambasadoriaus markizo de Kastelano ir vienos žymiausių provincijos didikų šeimos nuosavybe. Kastelanai šiek tiek pakeitė pilį klasicizmo stiliumi, bet tie pakeitimai nėra žymūs. Tačiau gerokai buvo pakeistas rūmų vidus, pritaikant juos pagal XVIII a. komforto sampratą. XIX a. vienas iš trijų sodų buvo paverstas anglišku parku.

Sodus ir pilį atnaujino daktaras Joachimas Karvalis, kuris pilį įsigijo 1906 m. Gimęs 1869 m. Ispanijoje, jis paveldėjo didelę nuosavybę, tačiau tai jam netrukdė ir mokslinėje karjeroje. Jam padedant profesorius Šarlis Rišė už savo atradimus buvo apdovanotas 1913 m. Nobelio medicinos premija. 1924 m. J. Karvalis įsteigė Prancūzijos istorinių pilių savininkų asociaciją ir buvo pirmasis, kuris savo pilį atvėrė visuomenės lankymui.

Gėlynai pilies soduose užima apie 1 ha plotą, o Vilandri pilies valdens parko pavyzdžiu pasinaudojo ir kiti architektai. Toks parkas buvo suprojektuotas ir Palangoje, prie Tiškevičių rūmų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]