Lietuvos apskritys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (GR) File:Siauliai County COA.gif → File:Siauliai County COA.png GIF→PNG |
S (GR) File:Marijampole County COA.gif → File:Marijampole County COA.png GIF→PNG |
||
Eilutė 115: | Eilutė 115: | ||
| 378 843 |
| 378 843 |
||
|----- |
|----- |
||
| [[Vaizdas:Marijampole County COA. |
| [[Vaizdas:Marijampole County COA.png|25px|center]] |
||
| [[Marijampolės apskritis]] |
| [[Marijampolės apskritis]] |
||
| [[Marijampolė]] |
| [[Marijampolė]] |
01:08, 4 sausio 2016 versija
- Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite čia.
Šis straipsnis yra serijos Lietuvos politinė sistema ir vyriausybė dalis |
Užsienio politika
|
Apskritis (istoriškai dar vadinta pavietu, ujezdu) – Lietuvos istorinis administracinis vienetas, egzistavęs nuo XIV a. Kaip administracinis vienetas su pertraukomis egzistavo iki 2010 m. Dabar Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kurios yra tik teritorinis, bet ne administracinis vienetas.
Istorija
LDK apskritys (pavietai) XIV-XVIII a.
LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigaikštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 1564–1566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.
Pagal lenkišką apskrities pavadinimą powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. Pirmąkart šis terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomos tokios apskritys Lietuvoje:
- Brastos apskritis (Bresto),
- Birštono apskritis,
- Breslaujos apskritis,
- Darsūniškio apskritis,
- Daugų apskritis,
- Eišiškių apskritis,
- Gardino apskritis,
- Medininkų apskritis,
- Polocko apskritis,
- Rodūnios apskritis,
- Semeliškių apskritis,
- Vilniaus apskritis ir kt.
Per XVI a. 2-ojoje pusėje atliktą administracinę reformą vaivadijose sudarytos tokios apskritys:
XVIII a. Žemaitijoje įkurtos apskritys:
Carinės Rusijos apskritys (ujezdai)
Padalijus lietuviškas žemes 1795 m. Rusijai atiteko 122.853 km² ploto. Jos buvo suskirstytos į 6 gubernijas:
- Gardino gubernija
- Kauno gubernija (7 lietuviškos apskritys)
- Kuršo gubernija
- Naugarduko gubernija (1 lietuviška apskritis)
- Suvalkų gubernija
- Vilniaus gubernija (5 lietuviškos apskritys)
Didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos 1795–1797 m. ir nuo 1801 metų priklausė Vilniaus gubernijai, o 1797–1801 m. – Lietuvos gubernijai. Tačiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinė dabartinio Varėnos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybė nuo 1801 m. įėjo į Gardino guberniją. Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskričiai (1795–1917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.
Gubernijos buvo suskirstytos į apskritis, kurių teritorijos atitiko senąsias LDK apskritis. 1843–1914 m. lietuviškas apskritis žr. čia (1843 m.) ir čia (1867–1914 m.).
Kuomet 1815 m. Rusijai perėjo Užnemunė (iki tol priklausė Prūsijai), joje sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir Marijampolės. Jos abidvi priskirtos Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai.
Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė ispravnikas, ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius.
Tarpukario Lietuvos apskritys (1918-1939)
Per vokiečių okupaciją 1915–1918 m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją Oberosto teritorijos dalį. Po karo Vilniaus kraštas atiteko Lenkijai, o Klaipėdos kraštas – Lietuvai. 1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiau čia). 1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių.
1930 m. buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau čia). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsčius. Kauno miestas, Klaipėdos miestas, Panevėžio miestas, Šiaulių miestas ir Ukmergės miestas taip pat turėjo atskirų apskričių statusą. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.
Sovietinės apskritys (1940-1950 m.)
1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys. 1945 m. atgavus Klaipėdos kraštą, jame liko trys tarpukario apskritys – Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės. 1946–1947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, 1949 m. – dar 4. Tais metais LSSR iš viso buvo 41 apskritis (išsamiau čia).
1950 m. birželio 20 d. LSSR AT prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į 4 sritis:
Vėliau sritys panaikintos ir buvo sudaryti rajonai, kurių skaičius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksčiau buvusių apskričių.
Lietuvos apskritys 1995-2010 m.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių, kuriose buvo 56 savivaldybės. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.
1995-2010 m. apskritys buvo stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Apskritis sudarė teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniūnijas. Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apėmė tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apėmė po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apėmė šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.
Kiekviena apskritis turėjo Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys buvo pavaldžios valstybės administracijai. 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos.[1]
Herb. | Apskritis | Adm. centras | Gyv. mieste | Gyv. kaimuose | Plotas (km²) | Gyventojų 2008 m. | |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Alytaus apskritis | Alytus | 104542 | 72498 | 5425 | 177 040 | ||
Kauno apskritis | Kaunas | 483560 | 190146 | 8060 | 673 706 | ||
Klaipėdos apskritis | Klaipėda | 274978 | 103865 | 5209 | 378 843 | ||
Marijampolės apskritis | Marijampolė | 89938 | 91281 | 4463 | 181 219 | ||
Panevėžio apskritis | Panevėžys | 167723 | 116512 | 7881 | 284 235 | ||
Šiaulių apskritis | Šiauliai | 215021 | 134855 | 8540 | 349 876 | ||
Tauragės apskritis | Tauragė | 52336 | 75042 | 4411 | 127 378 | ||
Telšių apskritis | Telšiai | 102258 | 71125 | 4350 | 173 383 | ||
Utenos apskritis | Utena | 96461 | 76119 | 7201 | 172 580 | ||
Vilniaus apskritis | Vilnius | 663969 | 184128 | 9760 | 848 097 |
Teisinis statusas
Lietuvos apskritis buvo Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizavo Vyriausybė. Apskrities valdymas buvo sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustatė ir keitė, pavadinimą jam suteikdavo ir keisdavo Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.
Apskrities viršininkas
Apskrities viršininko uždaviniai buvo:
- įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
- koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
- numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities viršininkas bendradarbiavo su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinavo bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nebuvo pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuodavo regiono plėtros tarybos sudarymą.
Šaltiniai
Nuorodos
- Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
- Apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 676 psl.
|