Berlynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 79: | Eilutė 79: | ||
== Administracinis suskirstymas == |
== Administracinis suskirstymas == |
||
Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų, |
Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų, kurių visi dar suskirstyti į 96 dalis. |
||
{| class="sortable wikitable" border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="float:left;" |
{| class="sortable wikitable" border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="float:left;" |
||
|+ |
|||
|- |
|- |
||
!Miesto dalis||Gyventojų skaičius <br /><small> |
!Miesto dalis||Gyventojų skaičius <br /><small>2010m. kovo 31d. apskaičiavimai</small>|| Plotas <br /><small>km²</small> |Plotas |
||
<small>km²</small> |
|||
! |
! style="border-bottom:1px solid gray; vertical-align: top; " class="„unsortable“" rowspan„13“ |Gyventojų tankumas <br /><small>žm./km²</small> |
||
!Planas |
|||
<br />[[Vaizdas:Berlin.svg|400px|The 12 Bezirke of Berlin]] |
|||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Charlottenburg-Wilmersdorf]]||<div style="float:right;">319 628</div>||<div style="float:right;">64,72</div>||<div style="float:right;">4 878</div> |
| align="left" |[[Charlottenburg-Wilmersdorf]]||<div style="float:right;">319 628</div>||<div style="float:right;">64,72</div>||<div style="float:right;">4 878</div> |
||
| rowspan="12" |[[Vaizdas:Berlin, administrative divisions (+districts -boroughs -pop) - de - colored.svg|frameless|400x400px]] |
|||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Friedrichshain-Kreuzberg]]||<div style="float:right;">268 225</div>||<div style="float:right;">20,16</div>||<div style="float:right;">13 187</div> |
| align="left" |[[Friedrichshain-Kreuzberg]]||<div style="float:right;">268 225</div>||<div style="float:right;">20,16</div>||<div style="float:right;">13 187</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Lichtenberg]]||<div style="float:right;">259 881</div>||<div style="float:right;">52,29</div>||<div style="float:right;">4 952</div> |
| align="left" |[[Lichtenberg]]||<div style="float:right;">259 881</div>||<div style="float:right;">52,29</div>||<div style="float:right;">4 952</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Marzahn-Hellersdorf]]||<div style="float:right;">248 264</div>||<div style="float:right;">61,74</div>||<div style="float:right;">4 046</div> |
| align="left" |[[Marzahn-Hellersdorf]]||<div style="float:right;">248 264</div>||<div style="float:right;">61,74</div>||<div style="float:right;">4 046</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Mitte]]||<div style="float:right;">332 919</div>||<div style="float:right;">39,47</div>||<div style="float:right;">8 272</div> |
| align="left" |[[Mitte]]||<div style="float:right;">332 919</div>||<div style="float:right;">39,47</div>||<div style="float:right;">8 272</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Neukölln]]||<div style="float:right;">310 283</div>||<div style="float:right;">44,93</div>||<div style="float:right;">6 804</div> |
| align="left" |[[Neukölln]]||<div style="float:right;">310 283</div>||<div style="float:right;">44,93</div>||<div style="float:right;">6 804</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Pankow]]||<div style="float:right;">366 441</div>||<div style="float:right;">103,01</div>||<div style="float:right;">3 476</div> |
| align="left" |[[Pankow]]||<div style="float:right;">366 441</div>||<div style="float:right;">103,01</div>||<div style="float:right;">3 476</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Reinickendorf]]||<div style="float:right;">240 454</div>||<div style="float:right;">89,46</div>||<div style="float:right;">2 712</div> |
| align="left" |[[Reinickendorf]]||<div style="float:right;">240 454</div>||<div style="float:right;">89,46</div>||<div style="float:right;">2 712</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Spandau]]||<div style="float:right;">223 962</div>||<div style="float:right;">91,91</div>||<div style="float:right;">2 441</div> |
| align="left" |[[Spandau]]||<div style="float:right;">223 962</div>||<div style="float:right;">91,91</div>||<div style="float:right;">2 441</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Steglitz-Zehlendorf]]||<div style="float:right;">293 989</div>||<div style="float:right;">102,50</div>||<div style="float:right;">2 818</div> |
| align="left" |[[Steglitz-Zehlendorf]]||<div style="float:right;">293 989</div>||<div style="float:right;">102,50</div>||<div style="float:right;">2 818</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Tempelhof-Schöneberg]]||<div style="float:right;">335 060</div>||<div style="float:right;">53,09</div>||<div style="float:right;">6 256</div> |
| align="left" |[[Tempelhof-Schöneberg]]||<div style="float:right;">335 060</div>||<div style="float:right;">53,09</div>||<div style="float:right;">6 256</div> |
||
|- |
|- |
||
|align="left"|[[Treptow-Köpenick]]||<div style="float:right;">241 335</div>||<div style="float:right;">168,42</div>||<div style="float:right;">1 406</div> |
| align="left" |[[Treptow-Köpenick]]||<div style="float:right;">241 335</div>||<div style="float:right;">168,42</div>||<div style="float:right;">1 406</div> |
||
|} |
|} |
||
{{-}} |
{{-}} |
20:22, 2 sausio 2016 versija
Berlynas vok. Berlin | |
---|---|
Miesto panorama | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Berlynas |
Įkūrimo data | IX a. |
Meras | Michael Müller |
Gyventojų | 3 562 166 |
Plotas | 892 km² |
Tankumas | 3 993 žm./km² |
Altitudė | 34 - 115 m |
Pašto kodas | 10001–14199 |
Tinklalapis | www.berlin.de |
Vikiteka | Berlynas |
Kirčiavimas | Berlýnas |
Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Berlynas taip pat yra viena iš 16 Vokietijos žemių (Bundesland). Tai antrasis pagal dydį miestas Europos Sąjungoje (po Londono).
Istoriškai Berlynas buvo vokiečių valstybių, Prūsijos, Vokietijos imperijos ir Rytų Vokietijos sostinė. Po Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos suvienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.
Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.[1][2] Miestas yra svarbus transporto mazgas ir vienas lankomiausiu miestų Europoje. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.[3] Berlyno istorija, naktinis gyvenimas, įvairi architektūra yra miesto įžymybės.[4]
Istorija
Įkūrimas ir viduramžiai
Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas 1237 m.[5] 1244 m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas, kaip miestas, kuris buvo šiauriniame Šprė upės krante. Abiem miestas 1307 m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo slavų gyvenvietės, dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią 1157 m. įkurė Albrecht den Bären. 1415 m. Brandenburgo provincijos kurfiurstų tapo Frydrichas I (vok. Friedrich I) kuriuo buvo iki 1440 m. Hohencolernai valdė iki 1918 m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, Prūsijos karaliai ir kaip Vokietijos imperatoriai.
Naujieji laikai
Trisdešimtmetis karas nuo 1618 iki 1648 m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. Frydrichui Vilhelmui perėmus, 1640 m., valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo nauja imigrantų ir religinės tolerancijos politika. Potsdamo Ediktu (vok. Edikt von Potsdam) kvietė prancūzų hugenotus atvykti į Brandenburgą. Apie 1700 m., 20 % Berlyno gyventojų, buvo prancūzai. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš Bohemijos, Lenkijos ir Zalcburgo.
Prūsija ir Vokietijos imperija
Susikūrus Prūsijos karalystei, 1701 m., kurios karaliumi tapo Frydrichas I-asis, Berlynas įgijo sostinės statusą. 1866 m., susibūrus Šiaurės Vokietijos sąjungai tapo jos sostine. Po Prancūzijos-Prūsijos karo, suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, 1871 m., susikūrė Vokietijos Imperija su sostine Berlynu. 1884 m. prasidėjo Reichstago pastato statybos, kurios buvo baigtos 1894 m. gruodžio 5 d.
Vokietijos padalinimas ir suvienijimas
Po Antrojo Pasaulinio karo Berlynas, kaip ir Vokietija, buvo padalintas į keturis sektorius. Vakarų Berlyną sudarė JK, JAV, Prancuzijos sektoriai, Rytų Berlyną Sovietų Sąjungos sektorius. Nuo 1948 m. birželio 24 iki 1949 m. gegužės 12 d. TSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. 1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta Berlyno siena. Šaltojo karo metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. 1990 m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. 1999 m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną.
Pavadinimo kilmė
Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu (vok. Bär), esančiu miesto herbe, arba su slavišku skiemeniu berl (pelkė).
Politinė sistema
Pirmasis Vokietijos Bundestagas po susijungimo, 1991 m. nutarė vadinamuoju „Sostinės sprendimu“, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo 1994 m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. 1999 m., didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš Bonos į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.
Berlynas taip pat yra, nuo Vokietijos suvienijimo 1990 m. spalio 3 d., viena iš Vokietijos žemių, „miestas-žemė“.
Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):
|
Administracinis suskirstymas
Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų, kurių visi dar suskirstyti į 96 dalis.
Miesto dalis | Gyventojų skaičius 2010m. kovo 31d. apskaičiavimai |
Plotas
km² |
Gyventojų tankumas žm./km² |
Planas |
---|---|---|---|---|
Charlottenburg-Wilmersdorf | 319 628 |
64,72 |
4 878
|
|
Friedrichshain-Kreuzberg | 268 225 |
20,16 |
13 187
| |
Lichtenberg | 259 881 |
52,29 |
4 952
| |
Marzahn-Hellersdorf | 248 264 |
61,74 |
4 046
| |
Mitte | 332 919 |
39,47 |
8 272
| |
Neukölln | 310 283 |
44,93 |
6 804
| |
Pankow | 366 441 |
103,01 |
3 476
| |
Reinickendorf | 240 454 |
89,46 |
2 712
| |
Spandau | 223 962 |
91,91 |
2 441
| |
Steglitz-Zehlendorf | 293 989 |
102,50 |
2 818
| |
Tempelhof-Schöneberg | 335 060 |
53,09 |
6 256
| |
Treptow-Köpenick | 241 335 |
168,42 |
1 406
|
Geografija
Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 70 km į vakarus nuo Lenkijos sienos, iš visų pusių apsupta Brandenburgo žemės. Per Berlyną teka Šprė (vok. Spree) ir Hafelio (vok. Havel) upės. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukurė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas.
Klimatas
Berlyne vyrauja Vidutinių platumų klimatas, pereinantis iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Vidutinė metinė temperatūra yra 8,9°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°C. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm.
Ekonomika
2006 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 80,62 milijardų eurų, o Brandenburgas 49,49 milijardo. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas Berlyne siekė 2,2 % palyginti su praėjusiais metais, tuo tarpų Vokietijos ekonomikos augimas siekė 3,0 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui, pasiekė, palyginti su ES (ES-27: 100), 2005 m. 98,5, Brandenburgas 79,5, o Vokietija 115,2 indeksą.[6] Virš 80 % Berlyno įmonių prikklauso paslaugų ir patarnavimų sektoriui. Vienas svarbiausių ekonomikos sektorių yra paslaugų ir patarnavimų, kuriame dirba apie 591 000, tai yra maždaug 41 % visų dirbančiųjų. Bedarbių kvota 2010 m. vasarį siekė 14,5 %.
Berlyne yra įsikūrusiu daug televizijos kanalų: MTV, Nick, Comedy Central, N24, TV Berlin ir kiti. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste yra įsikūrusių daug spaustuvių kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje.
Turizmas
Po Londono, Paryžiaus ir Romos, Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas Europoje.[7] Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Ispanijos ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.
Transportas
Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro 2 oro uostai (Flughafen Berlin-Tegel ir Flughafen Berlin-Schönefeld), vandens transportas, auto magistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).
Gyventojai
Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame 2008 metais gyveno 3,4 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį Vokietijos miestus – Hamburgą ir Miuncheną. 2000 m. gruodžio 31 d. Berlyne gyveno 430 000 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 185 pasaulio šalių. Turkų ir kurdų bendruomenės – apie 200 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 180 000 lenkų (9 % visų Vokietijoje gyvenančių lenkų). Vidutinis Berlyno gyventojo amžius 2004 metais buvo 41,7 metų, t. y. per paskutinius 12 metų vidutinis amžius išaugo 2,5 metų.
Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2008 m. | |||||||||||
1709 m. | 1800 m. | 1871 m.sur. | 1912 m. | 1938 m. | 1990 m.sur. | 1995 m. | 2000 m.sur. | 2005 m.sur. | 2008 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55 196 | 172 132 | 826 341 | 2 095 030 | 4 347 875 | 3 433 695 | 3 471 418 | 3 382 169 | 3 395 189 | 3 426 354 | ||
|
Žymūs žmonės
- James Hobrecht (1825-1902), vienas iš žymiausių Berlyno urbanistikos architektų
Kultūra ir miesto įžymybės
Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai
Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.[8] Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis (vok. Berliner Ensemble), Vokietijos simfoninis orkestras (vok. Deutsches Symphonie-Orchester Berlin).
Muziejai
Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau 1814 m. dalis Šprė upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip Senasis muziejus (vok. Altes Museum), Naujasis muziejus (vok. Neues Museum), Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie), Bodės muziejus (vok. Bode-Museum) ir Pergamo muziejus (vok. Pergamonmuseum). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš antikos laikų. 1999 m. Muziejų sala (vok. Museumsinsel) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[9]
Renginiai
Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis (vok. Literaturfestival), Berlyno džiazo festivalis (vok. Jazzfest), Teatro susitikimas (vok. Theatertreffen). Mieste taip pat vyksta Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.
Statiniai
Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne), Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor), Reichstago pastatas (vok. Reichstagsgebäude), Berlyno televizijos bokštas (vok. Berliner Fernsehturm), Aleksandro aikštė (vok. Alexanderplatz), Berlyno katedra (vok. Berliner Dom), Senoji biblioteka (vok. Alte Bibliothek), Potsdamo aikštė (vok. Potsdamer Platz), Raudonasis namas (vok. Rotes Rathaus).
Sportas
1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:
Žinomiausi klubai krepšinyje Berlyno ALBA, taip pat ledo ritulyje Ledo lokiai (vok. Eisbären Berlin). Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde Spandau 04, kuri 1979–2007 m. (išskyrūs: 1993 ir 2006 m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione.
Švietimas
Mieste yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 130 000 studentų.
Galerija
-
Brandenburgo vartai – vienas iš Berlyno simbolių
-
Berlyno katedra
-
Berlyno televizijos bokštas
-
Aleksandro aikštė
-
Senoji biblioteka
-
Potsdamo aikštė
-
Berlyno sienos likučiai
-
Pasaulio laikrodis, Aleksandro aikštėje
-
Berlyno bombardavimo atminimo bažnyčia
-
Buddy Bär: emocinis simbolis Berlynas
-
Berlyno Zoologijos sodas
-
Berlyno filharmonija
-
Berlyno muziejus, Nefertitė
Šaltiniai
- ↑ Revealed: Cities that rule the world – and those on the rise (englisch), CNN. Abgerufen am 14. April 2010.
- ↑ Leading cities in cultural globalisations/Media(Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27. Juni 2007
- ↑ Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6. Juli 2007
- ↑ Berlin, the big canvas (englisch), International Herald Tribune, Zugangsdatum: 22. Juni 2008
- ↑ Heinrich Gottfried Gengler: Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter, Erlangen 1863, S. 181–196
- ↑ Regional GDP per inhabitant in the EU 27 (PDF), Eurostat,
- ↑ [http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23. Juli 2009
- ↑ Global Power City Index, Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009
- ↑ World Heritage Site Museumsinsel(Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15. Juni 2007
Tinklalapių nuorodos apie Berlyną
Berlyno valdžios oficiali svetainė:
Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija:
- Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Berlyne)
- Berlyno transporto oficiali svetainė
- Informacija apie Berlyną turistams
- Miesto įžymybės
- Apie Berlyną nuo A iki Z
- Berlyno aukštesnių pastatų diagrama
Berlyno laikas ir orai:
Berlyno oro uostai:
- Berlyno Tegelio ir Šonefeldo oro uostų tinklalapis
- Nuo 2012 metų tapsiantis Berlyno-Brandenburgo oro uostas (Tegelio ir Šonefeldo oro uostai bus uždaryti)
- Berlyno oro uostų išsidėstymas žemėlapyje dabar
Berlyno žemėlapiai:
Berlyno medija:
- Berlyno dienraštis 'Berliner Morgenpost'
- Klausyti Berlyno RBB radioBERLIN 88,8 radiją
- Klausyti Berlyno RBB InfoRadio radiją
Berlynas tiesiogiai per vaizdo kamerą:
|
|