Anemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
21 baitas pašalintas ,  prieš 5 metus
S
S (Šalinamas Link GA šablonas.)
}}
 
'''Mažakraujystė''' arba '''anemija'''  – [[hemoglobinas|hemoglobino]] kiekis [[kraujas|kraujyje]] žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja [[Deguonis|deguonies]] pernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti [[hipoksija|hipoksiją]], kas pasireiškia atitinkamais simptomais.
 
'''Mažakraujystė''' arba '''anemija''' – [[hemoglobinas|hemoglobino]] kiekis [[kraujas|kraujyje]] žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja [[Deguonis|deguonies]] pernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti [[hipoksija|hipoksiją]], kas pasireiškia atitinkamais simptomais.
 
== Klasifikacija ==
 
=== Pagal eritrocitų dydį ===
Pagal [[eritrocitas|eritrocitų]] '''dydį''' anemija klasifikuojama į tris grupes:
* '''Mikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris ({{en|mean cell volume, MCV}}) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
* '''Normocitinė anemija'''. MCV yra normalus (80-100 fl).
* '''Makrocitinė anemija'''. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.
 
=== Pagal hemoglobino koncentraciją ===
Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite ({{en|mean cell haemoglobine concentration, MCHC}}). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes:
* '''Normoregeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali
* '''Hiperregeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją
Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas '''retikulocitų produkcijos indeksu (RPI)''' (žr. straipsnį [[retikulocitas|retikulocitai]]).
 
== Priežastys ==
Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo. Neretai kasdienėje praktikoje egzistuoja ne viena, o kelios priežastys vienu metu, kas apsunkina anemijos diagnostiką. Žemiau pateikiamas skirstymas į grupes taip pat nėra absoliutus, daugeliu atvejų sąlyginis. Pavyzdžiui, [[talasemija|talasemijoms]] būdinga ir sutrikusi hemoglobino sintezė, ir padidėjęs eritrocitų suirimas, taigi, jas galima priskirti kelioms grupėms.
 
=== Santykinė anemija ===
 
=== Kraujavimas ===
Anemija dėl eritrocitų netekimo esant kraujavimui ([[hemoraginė anemija]]). Šiuo atveju pagrindinė anemijos priežastis yra kraujo ir hemoglobino prardimas, esant lėtiniam, ilgiau trunkančiam kraujavimui atsiranda geležies trūkumas.
 
=== Sutrikusi kaulų čiulpų funkcija ===
* Kaulų čiulpų funkcijos pažeidimas: [[vaistai|vaistų]] poveikis, po [[chemoterapija|chemoterapijos]]; [[aplastinė anemija]], [[jonizuojančioji spinduliuotė]]
* Kaulų čiulpų infiltracija dėl kitos ligos, dažniausiai [[vėžys (liga)|piktybinės]]: [[leukemija]], [[limfoma]], [[mielofibrozė]], [[karcinoma|karcinomos]] [[metastazė|metastazės]] kaulų čiulpuose. Kaulų čiulpų audinys išstumiamas nenormalaus audinio, todėl nelieka vietos normaliam ląstelių dalijimuisi.
* Neefektyvi [[hemopoezė|kraujodara]]: [[mielodisplastiniai sindromai]], [[mielodisplastinės/mieloproliferacinės ligos]]. Kraujo ląstelės gaminamos, mikroskopiškai stebimas padidėjęs ląstelių skaičius kaulų čiulpuose, tačiau ši kraujodara neefektyvi, kadangi ląstelės nėra pilnavertės ir negali normaliai funkcionuoti.
* Sumažėjusi kraujo gamybos stimuliacija: [[inkstų ligos]], [[endokrininės ligos]], kitų lėtinių ligų sukeliama anemija ([[lėtinės ligos anemija]]). Šiais atvejais paprastai sumažėja [[eritropoetinas|eritropoetino]] arba kitų hormonų ar aktyvių medžiagų koncentracija, dėl ko sulėtėja kraujodara.
* Įgimtos kaulų čiulpų funkcijos sutrikimo priežastys: [[Fankoni anemija]], šeiminė aplastinė anemija, [[Diamond Blackfan anemija]]
 
== Simptomai ==
Simptomai kyla dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje ir audinių hipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Esant neišreikštai anemijai, simptomų nebūna, jie atsiranda tik progresuojant ligai.
* [[Silpnumas]] ir [[nuovargis]], kartais [[dusulys]], jau lengvo fizinio krūvio metu
* Dėl sumažėjusios hemoglobino koncentracijos būdimgas blyškumas, ypač gerai pastebima [[nagai|nagų]] srityje
* Organizmui stengiantis kompensuoti [[deguonis|deguonies]] trūkumą didėja širdies susitraukimų dažnis, atsiranda [[tachikardija]]
* Kai kurioms anemijos formoms būdingi specifiniai simptomai, priklausomai nuo priežasties:
** [[Vitaminas B12|Vitamino B12]] trūkumo anemijai būdinga [[neuropatija]]
** Geležies stokos anemija gali pasireikšti [[neramių kojų sindromas|neramių kojų sindromu]], nagų pakitimais ([[koilonichija]])
** [[Hemolizinė anemija|Hemolizinei anemijai]] būdingas simptomas yra [[gelta]]
 
== Diagnostika ==
Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo [[mėginys|mėginius]], dažniausiai užtenka paprasto kraujo tyrimo, kuriuo ne tik nustatoma hemoglobino koncentracija, eritrocitų skaičius, bet ir jų dydis, svarbus ieškant anemijos priežasties. Hemoglobino normos ribos priklauso nuo naudojamo prietaiso ir [[laboratorija|laboratorijos]] normatyvų, tačiau orientaciniai skaičiai yra yra mažiau nei 13,0 g/dl vyrams, ir 12,0 g/dl moterims. Kiti tyrimai, atliekami anemijos diagnostikai, priklauso nuo anemijos rūšies ir įtariamų ligų spektro.
 
{{Eritrocitai ir krešėjimas}}
[[Kategorija:Kraujo ligos]]
{{med-stub}}
40 738

pakeitimai

Naršymo meniu