Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S patikslintos koordinatės pagal OSM |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
'''Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia''' – [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] maldos namai, įsikūrę [[Kelmė]]je, Vytauto Didžiojo g. 75. |
'''Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia''' – [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] maldos namai, įsikūrę [[Kelmė]]je, Vytauto Didžiojo g. 75. |
||
Šios bažnyčios patalpose vyksta ir evangelikų liuteronų pamaldos. |
Šios bažnyčios patalpose vyksta ir [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] pamaldos. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Pastatyta [[1615]] m., po gaisro [[1767]] m. Jurgio Gruževskio lėšomis [[1807]] m. atstatyta. Renovuota [[1992]] m. |
Pastatyta [[1615]] m., po gaisro [[1767]] m. Jurgio Gruževskio lėšomis [[1807]] m. atstatyta. Renovuota [[1992]] m. |
||
[[Vaizdas:Kelmė, reformatų bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|2015 m. kovo mėn.]] |
[[Vaizdas:Kelmė, reformatų bažnyčia.JPG|miniatiūra|250px|left|2015 m. kovo mėn.]] |
||
Plintant [[protestantizmas|protestantizmui]] Kelmės [[katalikai|katalikų]] parapija neteko didžiausios dalies savo parapijiečių kartu su jos klebonu Ben. Kotarskiu, priėmusiu reformatų tikėjimą. Katalikų parapijos bažnyčia iki [[1569]] m. stovėjo uždaryta, kol pagaliau reformatai pradėjo joje laikyti savo pamaldas. Žemaičių [[kapitula|kapitulos]] kan. Jonas Kazakevičius pareikalavo iš protestantų grąžinti Kelmės katalikų bažnyčią, į kurią jis buvo paskirtas. Protestantams nepatenkinus jo reikalavimo, [[1606]] m. užvedė [[Raseiniai|Raseinių]] teisme bylą, kurią pralaimėjo. Vėliau ta byla buvo perkelta į [[Vilnius|Vilniaus]] tribunolą, kurio sprendimu bažnyčia buvo grąžinta likusiems Kelmės katalikų parapijos nariams. Reformatams teko pasistatyti naują bažnyčią. |
|||
=== Mišri parapija === |
|||
Bėgant šimtmečiams kito religinės, ideologinės ir politinės gyvenimo struktūros bei valstybių sienos. To kaitaliojimosi neišvengė ir Kelmės evangelikų reformatų parapija: jos narių tarpe, be lietuvių, atsirado ir kitų tautybių parapijiečių, be to, prie reformatų prisidėjo ir liuteronų, kuriuos ilgą laiką aptarnavo reformatų kunigai. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis ir retkarčiais Gruževskių dinastijos palikuonims - lenkų kalba. Parapija tapo mišri ne vien tautybių, bet ir tikybų atžvilgiu. Ilgametis jos klebonas Konstantinas Kurnatauskas, aptarnavęs Kelmės parapiją apie 40 metų prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]], laikė pamaldas trimis kalbomis. Būdamas [[ekumenizmas|ekumeninio]] bendradarbiavimo šalininkas, bažnyčioje už Dievo stalo pastatė [[altorius|altorių]] liuteronams, o šventą vakarienę dalino abejuose pavidaluose: reformatams duoną, liuteronams - [[ostija|ostiją]]. |
|||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
| Eilutė 14: | Eilutė 19: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
| ⚫ | |||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
== Nuorodos == |
|||
| ⚫ | |||
* [http://www.ref.lt/index.php/kelmes-parapija Kelmės evangelikų reformatų parapija] |
|||
* [http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Kelmes-parapija Kelmės evangelikų liuteronų parapija] |
|||
[[Kategorija:Kelmė]] |
[[Kategorija:Kelmė]] |
||
[[Kategorija:Kelmės rajono bažnyčios]] |
[[Kategorija:Kelmės rajono bažnyčios]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios]] |
[[Kategorija:Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios]] |
|||
23:51, 23 gruodžio 2015 versija
55°37′55″š. pl. 22°56′12″r. ilg. / 55.6319205°š. pl. 22.9366341°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | reformatai |
| Savivaldybė | Kelmės rajonas |
| Gyvenvietė | Kelmė |
| Pastatyta | 1615 m. |
| Stilius | Renesansas ir gotika |
Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia – evangelikų reformatų maldos namai, įsikūrę Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 75.
Šios bažnyčios patalpose vyksta ir evangelikų liuteronų pamaldos.
Istorija
Pastatyta 1615 m., po gaisro 1767 m. Jurgio Gruževskio lėšomis 1807 m. atstatyta. Renovuota 1992 m.
Plintant protestantizmui Kelmės katalikų parapija neteko didžiausios dalies savo parapijiečių kartu su jos klebonu Ben. Kotarskiu, priėmusiu reformatų tikėjimą. Katalikų parapijos bažnyčia iki 1569 m. stovėjo uždaryta, kol pagaliau reformatai pradėjo joje laikyti savo pamaldas. Žemaičių kapitulos kan. Jonas Kazakevičius pareikalavo iš protestantų grąžinti Kelmės katalikų bažnyčią, į kurią jis buvo paskirtas. Protestantams nepatenkinus jo reikalavimo, 1606 m. užvedė Raseinių teisme bylą, kurią pralaimėjo. Vėliau ta byla buvo perkelta į Vilniaus tribunolą, kurio sprendimu bažnyčia buvo grąžinta likusiems Kelmės katalikų parapijos nariams. Reformatams teko pasistatyti naują bažnyčią.
Mišri parapija
Bėgant šimtmečiams kito religinės, ideologinės ir politinės gyvenimo struktūros bei valstybių sienos. To kaitaliojimosi neišvengė ir Kelmės evangelikų reformatų parapija: jos narių tarpe, be lietuvių, atsirado ir kitų tautybių parapijiečių, be to, prie reformatų prisidėjo ir liuteronų, kuriuos ilgą laiką aptarnavo reformatų kunigai. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis ir retkarčiais Gruževskių dinastijos palikuonims - lenkų kalba. Parapija tapo mišri ne vien tautybių, bet ir tikybų atžvilgiu. Ilgametis jos klebonas Konstantinas Kurnatauskas, aptarnavęs Kelmės parapiją apie 40 metų prieš II pasaulinį karą, laikė pamaldas trimis kalbomis. Būdamas ekumeninio bendradarbiavimo šalininkas, bažnyčioje už Dievo stalo pastatė altorių liuteronams, o šventą vakarienę dalino abejuose pavidaluose: reformatams duoną, liuteronams - ostiją.
Architektūra
Bažnyčia vienanavė, stačiakampio plano, su beveik tokio paties pločio presbiterija, užsibaigiančia trisiene apside. Po presbiterija rūsyje buvo erdvi kripta. Prie pagrindinio fasado centre stovi monumentalus aukštas kvadratinio plano bokštas. Visų patalpų perdangos skliautinės. Nava ir presbiterija dengtos kryžminiais skliautais, kurie dekoruoti siauromis tinko nerviūromis, imituojančiomis žvaigždžių piešinį. Nerviūros kampuose sueina į piliastrus, kurių kapitelių ir bazių profiliai renesansiniai. Apsidę nuo navos skiria arka. Bokšto pirmame aukšte – prieangis kryžminiais skliautais, iš kurio mūriniais sraigtiniais laiptais patenkama į bokšto patalpas ir į pastogę; antrame aukšte yra vargonų choras.[1]
