Galvos smegenų aneurizma

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Galvos smegenų aneurizma – tai nenormalus smegenų kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Susilpnėjus ar susisluoksniavus kraujagyslės sienelei, ji išsipūčia lyg maišelis ar balionas. Pavojingiausia, kad ta vieta bet kada gali plyšti ir kraujas užlieti smegenis.

Epidemiologija

Dažniausios galvos smegenų aneurizmų vietos

Galvos aneurizma gali būti paveldėta arba įgyta. Jei liga įgimta, tuomet aneurizmą gali turėti 2-3 giminaičiai, didesnė ir jos plyšimo tikimybė. Aneurizmos taip pat gali būti sukeltos infekcijų, traumų ar ligų, kurios silpnina kraujagyslės sienelę. Manoma, kad tam didelę įtaką turi intensyvus rūkymas bei alkoholio vartojimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ar aterosklerozė.

Ligos priežastys ir eiga

Smegenų (cerebrinės) aneurizmos priežastys:

• arterijų sienelių silpnumas (paprastai pasireiškia nuo gimimo);
• hipertenzija (aukštas kraujospūdis);
• aterosklerozė (plokštelės ant kraujagyslių sienelių iš cholesterolio, trombocitų, fibrino ir kitų medžiagų).

Dauguma smegenų aneurizmų vystosi smegenų pamate, nes šioje vietoje yra plonesnės arterijų sienelės, tačiau aneurizmų pasitaiko ir kitose smegenų vietose.

Diagnostika

Pacientams, kurie staiga pajunta labai stiprius galvos skausmus arba kitus simptomus, kurie gali rodyti plyšusią smegenų aneurizmą, yra atliekami testai, leidžiantys sužinoti, ar yra subarachnoidinių kraujosruvų arba kitos rūšies insultų.

Pacientams, kurie neturi plyšusios smegenų aneurizmos požymių, tačiau junta tokius simptomus kaip skausmą už akių, matymo pokyčius ar paralyžių vienoje veido pusėje, taip pat yra atliekami tyrimai:

• KT (kompiuterinė tomografija) skenavimas.
• Galvos ir stuburo smegenų skysčio tyrimas – tie, kuriems atsirado subarachnoidinė kraujosruva, turi raudonųjų kraujo ląstelių smegenų skystyje.

• Pacientams, kuriems buvo plyšusios aneurizmos simptomų, tačiau KT neparodė jokio kraujavimo, atliekamas smegenų skysčio tyrimas, vadinamas juosmenine punkcija.
• MRT (magnetinio rezonanso) skenavimas;
• Cerebrinės arteriogramos (smegenų angiogramos) – kateteris yra įtraukiamas į didelę arteriją, paprastai patenkama pro paciento kirkšnį ir nukeliaujama pro širdį į smegenų arterijas. Per kateterį į arterija patenka specialių dažų, kurie rentgeno nuotraukose parodo aneurizmų buvimo vietas.

Gydymas

Jei aneurizma yra iki 5,5 cm skersmens, rekomenduojama lankytis pas gydytoją kasmet ir stebėti, ar aneurizma nedidėja. Jei aneurizma per metus padidėja >1 cm, skersmuo būna >5cm ar atsiranda specifiniai simptomai, siūloma operacija.

Šaltiniai

https://www.urmc.rochester.edu/encyclopedia/content.aspx?ContentTypeID=85&ContentID=P08772