Psichoterapija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas ColdCandie pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Manvydasz keitimas)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Psichoterapija''' ({{gr|ψυχοθεραπεία}}, ''psychotherapía – sielos gydymas'') yra psichinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.
'''Psichoterapija''' ({{gr|ψυχοθεραπεία}}, ''psychotherapía – sielos gydymas'') yra psichinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.

Psichoterapija – palyginti jauna sritis, vienas intensyviausių jos raidos etapų prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo metu Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra pasaulinio lygio, o daugelis specialistų rengimo programų atitinka Europos psichoterapijos asociacijos reikalavimus. Mūsų šalyje dirba per du šimtus psichoterapeutų, atstovaujančių įvairių sričių mokykloms ir kryptims.


Pirmą kartą terminas panaudotas XIX a. pabaigoje D. H. Tuke. 1872 m. jo išleistoje knygoje „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vienas iš skyrių pavadintas „Psichoterapija“.
Pirmą kartą terminas panaudotas XIX a. pabaigoje D. H. Tuke. 1872 m. jo išleistoje knygoje „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vienas iš skyrių pavadintas „Psichoterapija“.
== Kas tai? ==

Psichoterapija – gydymo metodas, kuris, padedant psichoterapeutui, sudaro galimybę pačiam žmogui atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams, bei – gerai jaustis. Bendraudamas su klientu, psichoterapeutas geba greitai nustatyti būdą, kaip žmogus galėtų greičiausiai sau padėti. Seanso metu specialistas domisi kliento vaikyste, išsiaiškina pagrindinius (dažnai skausmingus) žmogaus gyvenimo momentus, turinčius įtakos dabartinei savijautai ir elgesiui. Atviro pokalbio metu atkursite pilną savo gyvenimo vaizdą, pamatysite savo minčių, jausmų ir poelgių visumą, o suvokę juos, galėsite visa tai išgyventi saugiai ir panaudoti savo resursus geresnei savijautai pasiekti. Visi jūsų išgyvenimai yra turtas, o mūsų užduotis – skausmingus žmogaus išgyvenimus transformuoti į pozityvią energiją – tas emocijas, kurias jis galėtų panaudoti savo gyvenime, kad daugiau pasiektų, geriau jaustųsi. Psichoterapijos trukmė priklauso nuo taikomo metodo, žmogaus savijautos, kliento tikslų. Gali būti taikomi keli ar keliolika seansų.
Centro specialistai naudoja klasikinius, mokslo aprobuotus ir pasaulyje žinomų draugijų ir asociacijų pripažintus gydymo metodus ir konsultavimo būdus bei progresyviausius medikamentus. Diegiami ir naujausi medicinos pasiekimai, ypač – gydant įvairias priklausomybes, psichines ligas.

== Kas yra psichiatras, psichologas ir psichoterapeutas? ==

Dažnai kyla klausimų, į ką kreiptis: psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą. Kuo jie apskritai skiriasi tarpusavyje?
Psichiatras - tai gydytojas, baigęs aukštąją medicinos mokyklą ir psichiatrijos rezidentūrą. Psichiatras išmano psichikos ligas, gali nustatyti diagnozę ir skirti gydymą psichotropiniais vaistais.
Psichologas yra baigęs psichologijos studijas aukštojoje mokykloje, gali konsultuoti esant asmeninėms problemoms ar sunkumams šeimoje (tai vadinama psichologiniu konsultavimu), atlikti įvairių psichikos procesų testus (tirti atmintį, dėmesį, suvokimą, asmenybės bruožus).
Psichoterapeutas - tai gydytojas (psichiatras arba ne psichiatras, kitos specialybės gydytojas) arba psichologas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir papildomai baigęs podiplomines psichoterapijos studijas.
Nėra aiškios ribos, kada turėtų konsultuoti psichiatras, kada - psichologas ar psichoterapeutas. Sergant psichikos liga ir vartojant vaistus, kartu gali būti naudinga psichoterapija

== Indviduali psichoterapija ==

Individuali psichoterapija – psichoterapijos metodas, kai seansas vyksta dalyvaujant tik klientui ir jo psichoterapeutui. Gydymo metu specialistas su klientu pažįsta skausmingus žmogaus dvasinius išgyvenimus, jo elgesio motyvus, juos kartu analizuoja. Gydymo tikslas – pasirinkti tinkamus bendravimo ir mąstymo būdus, kurie leistų gerai jaustis. Individuali psichoterapija dažnai taikoma, kai žmogus jaučiasi itin nesaugus, nori kalbėti vienumoje su psichoterapeutu, ne grupėje.
Psichoanalizės kūrėjas S.Freudas suformulavo teorinę bazę, kurios pagrindiniais teiginiais remiasi psichoterapinis gydymas. Psichodinaminė psichoterapija, viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių šiuo metu naudojamų gydymui, išlaiko savo fundamentalią poziciją, nes jos pastangos yra nukreiptos suvokti unikalią vidinę žmogaus dinamiką, turinčią įtakos jo jausmams, mąstymui ir elgesiui. Dauguma pacientų tikisi būti išgirsti, suprasti ir atpažinti kaip unikalūs individai.

==Psichodinaminė psichoterapija==

Viena seniausiai pradėtų taikyti psichoterapijų, be to - viena iš labiausiai besivystančių, savo ilgametę praktinę patirtį derinanti su naujausiais biologiniais medicinos, socialinių ir kitų mokslų atradimais. Dėl įvairių priežasčių ilgai nekreipus dėmesio į reikalavimus terapijos efektyvumą įrodyti tyrimais, paskutiniaisiais metais atlikti gerai organizuoti tyrimai patvirtino psichodinaminės psichoterapijos efektyvumą. Tyrimai parodė, kad psichodinaminio gydymo nauda yra tebesitęsianti ir baigus gydymą, o daugeliui žmonių psichodinaminė terapija gali pažadinti vidinius resursus ir sugebėjimus, kurie suteikia daugiau galimybių gyventi turtingiau, laisviau ir pilniau.
Psichodinaminės terapijos esmė yra išsiaiškinimas ir tyrinėjimas tų savasties aspektų, kurie yra pačiam nepakankamai žinomi, ypač, kai jie pasireiškia ir potencialiai įtakoja terapinius santykius.
Šeimos santykių institute taikoma trumpalaikė ir ilgalaikė, palaikomoji ir atskleidžiančioji psichodinaminė psichoterapija. Ji gali būti taikoma individualiai ir grupėse, šeimų ir porų gydymui, suaugusiems ir paaugliams.
Ilgalaikė psichoterapija yra daugiau negu 24 sesijos (6 mėnesiai). Ilgalaikės psichodinaminės terapijos metu svarbu, kokia teorija remiasi psichoterapeutas, be to reikšmės turi ir paties psichoterapeuto asmenybė, jo darbo stilius, susiformavęs darbo praktikos metu. Pagrindiniai psichodinaminiai teoriniai modeliai, kuriais vadovaujasi Šeimos santykių instituto specialistai yra ego psichologija, objektinių ryšių teorija, self psichologija, prieraišumo teorija. Teorinė orientacija apibrėžia galimą terapeuto požiūrį į paciento problemų supratimą ir pagrindžia intervencijas, skirtas jų sprendimui.
Nežiūrint, kad ilgalaikis psichoterapinis gydymas reikalauja nemažų laiko, jėgų ir finansinių investicijų, pacientai yra linkę rinktis ilgai trunkantį terapinį ryšį, kurio metu gali jaustis suprasti ir konfidencialioje aplinkoje tyrinėti savo gyvenimo sunkumus.

==Psichodinaminės psichoterapijos technikų skiriamieji požymiai:==

* Dėmesio koncentracija ties afektais ir emocijų išraiška
* Išsiaiškinimas pastangų, kuriomis vengiama patirties aspektų
* Dabartinio gyvenimo pagrindinių temų ir tarpusavio santykių modelių išsiaiškinimas
* Praeities patyrimo aptarimas
* Tarpasmeninių santykių tyrinėjimas
* Fokusavimasis ties terapiniu ryšiu
* Norų, sapnų ir fantazijų tyrinėjimas

==Pagrindiniai psichodinaminės psichoterapijos principai:==

* Didelė psichinio gyvenimo dalis yra pasąmoninga
* Vaikystės patyrimas kartu su genetiniais faktoriais lemia tai, koks esi suaugusiame amžiuje
* Paciento perkėlimas terapeutui yra pagrindinis jo supratimo šaltinis
* Terapeuto kontraperkėlimas jam suteikia reikšmingų duomenų apie tai, kokius jausmus pacientas sukelia kitiems
* Paciento pasipriešinimas terapijos procesui yra pagrindinis psichoterapijos taikinys.
* Simptomai ir elgesys savyje slepia daug funkcijų ir yra nulemti kompleksinių ir dažnai pasąmoninių jėgų

Psichodinaminis psichoterapeutas lydi pacientą siekiant autentiškumo ir unikalumo jausmų.
Indikacijos: depresija, nerimas, somatoforminis sutrikimas, valgymo sutrikimai, priklausomybės nuo alkoholio, ribinis ir kiti asmenybės sutrikimai.
Tačiau be šių sutrikimų ir žymiai geriau besijaučiantys žmonės, tie, kurie turi santykinai stabilų savasties jausmą, sugebėjimą užmegzti ir išlaikyti ryšius bent su keletu žmonių bei kelti sau tikslus ir dirbti gali patirti sunkumus ir spręsti juos psichoterapijos pagalba:
* Jei patiria sunkumus artimuose santykiuose ar apskritai jaučiasi nepatenkinti draugyste
* Jei nesugeba dirbti darbo, kuriam turi visus reikiamus įgūdžius ir sugebėjimus arba verčia save dirbti, atsisakydami kitų svarbių savo interesų
* Jei jiems yra sunku paprašyti pagalbos, kai jos reikia ar jie jaučia, kad jiems iš pagalbos mažai naudos, nežiūrint, kad jiems ji yra siūloma
* Jei šie žmonės nesugeba funkcionuoti remdamiesi visais savo sugebėjimais ir dažnai skundžiasi nerimu ir depresija ar bendru nelaimingumo jausmu ir pasitenkinimo gyvenimu nebuvimu.
Gydymas trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.


==Hipnoterapija==

Hipnoterapija – vienas iš psichoterapijos metodų, kai yra naudojama hipnozė. Hipnozė yra tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo. Tai tikroviška, normali, lengva būsena, kuriai charakteringa: intensyvi koncentracija (išorinių dirgiklių nebejautimas), raumenų atpalaidavimas bei aukštas įtaigos laipsnis. Jos metu žmogui sulėtėja pulsas, sumažėja deguonies sunaudojimas bei kraujospūdis. Hipnozės metu sąmonė išlieka budri, žmogus žino, ką sako ir daro, išsaugoma valios kontrolė ir užhipnotizuotieji žmonės bet kada panorėję seansą gali nutraukti. Hipnozė gali būti naudojama valgymo sutrikimams, mikčiojimui, nemigai, nerimui, įtampai, baimėms bei kitoms neurozėms gydyti. Taip pat gali būti taikoma kaip papildomas gydymas esant širdies kraujotakos sistemos sutrikimams, sergant bronchine astma, dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniam skausmui gydyti. Seansus veda hipnozės techniką įvaldęs specialistas, kuris padeda klientui įeiti į hipnozę, po to trumpais, aiškiais, pozityviais sakiniais, parenkamais pagal kliento problematiką, skatina kliento pasąmonę nukreipti reikalingas jėgas savęs sveikatinimui. Gali būti taikomi 6-10 ar daugiau seansų. Trukmė priklauso nuo žmogaus savijautos bei keliamų tikslų.
Tai saugus metodas. Įrodyta, kad hipnozės metu žmogui negalima įteigti padaryti nieko, ko jis negalėtų padaryti būdamas sąmoningas. Kol kas hipnozė nėra plačiai taikoma.

==Šeimos psichoterapija==

Šeimos psichoterapija – metodas, taikomas šeimos narių tarpusavio santykių nesklandumams šalinti, šeimos krizėms spręsti. Jei šeimos nariai nesijaučia komfortabiliai gyvendami kartu, kyla barniai, nesutarimai – tai prielaida taikyti būtent šį gydymo metodą. Konsultuojame šeimos klausimais ir vieną iš šeimos narių.
Psichoterapijos seanse paprastai dalyvauja abu sutuoktiniai ir kiti šeimos nariai, kuriems rūpi šeimos gyvenimas. Dažnai tokioje sesijoje dalyvauja net du psichoterapeutai. Tai labai veiksmingas metodas visai šeimai. Jeigu psichoterapijoje dalyvauja tik vienas šeimos narys, problemas spręsti sunkiau. Terapinis poveikis sėkmės atveju išlieka ilgai.

==Grupinė psichoterapija==

Grupinė psichoterapija – efektyvus psichoterapijos metodas, kai padedamas specialisto, klientas problemas sprendžia žmonių grupėje (dalyvauja ne mažiau 5-6 žmonių), pasinaudodamas jų patirtimi. Grupinės psichoterapijos taisyklės užtikrina maksimaliai saugią aplinką, kalbant apie Jums jautrius išgyvenimus. Grupės nariai turi galimybę pamatyti save ir savo problemą kitų akimis, pasimokyti iš jų situacijų, atsikratyti bendravimo baimių, depresijos. Grupinės psichoterapijos seansų metu užtikrinamas konfidencialumas.
Grupinė psichoterapija padeda visiems, kuriems tinka ir individualioji terapija, tik grupinės terapijos metodas leidžia dar veiksmingiau spręsti asmens santykių su kitais žmonėmis problemas. Kadangi grupėje atspindimi ir koreguojami realūs žmogaus santykiai su aplinkiniais, ši terapija ypač padeda tiems, kuriems yra psichologinių adaptacijos problemų kolektyve ir žmonių grupėse arba santykių su partneriais problemų.

==Vaikų ir paauglių konsultavimas==

Vaikų ir paauglių konsultavimas – vaikystės ir paauglystės problemų, psichikos ir elgesio sutrikimų analizė ir korekcija. Metodas tinka esant bet kokiems nusiskundimams dėl vaiko elgesio, mokymosi, nuotaikų kaitos, bendravimo įgūdžių ar savijautos. Specialistas artimai bendrauja ir su vaiko tėvais, nes pakoreagavus tėvų elgesį, keičiasi ir vaiko elgesys.

==Kodavimas==

Kodavimas – psichologinio poveikio priemonė, padedanti žmonėms, naudojant jų pačių pasąmonėje saugomą patirtį, pakeisti priklausomybę nuo žalingų įpročių į norimą gyvensenos modelį.

==Psichofarmakoterapija==

Psichofarmakoterapija – tai psichikos sutrikimų (disfunkcijų) gydymas vaistais. Metodas taikomas kraštutiniu atveju, jei nepadeda psichoterapija ir psichoanalizė.

==Autogeninė treniruotė ir relaksacija==

Tai metodas, kurį taikant žmogus gali atsipalaiduoti, pašalinti įtampą, nerimą, pailsėti bei padidinti darbingumą.
Autogeninė treniruotė ir įvairūs atsipalaidavimo metodai visų pirma skirti savarankiškam darbui, nors greičiau jų išmokstama padedant specialistui. Metodas reikalauja nuolatinės praktikos ir labai veiksmingai koreguoja stresą, daugelį vegetacinės nervų sistemos ir vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimų, taip pat nerimo sutrikimus.

==Psichoanalizė==

Tai pats giliausias, sudėtingiausias ir ilgiausiai trunkantis psichoterapijos būdas. Psichoanalizės metu įsiskverbiama į giliausius pasąmonės klodus, siekiant ne tik pažinti save, bet ir pasikeisti. Pacientas su psichoanalitiku susitinka ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę. Darbas taikant šį metodą gali trukti net iki 4–5 metų.
Metodas reikalauja aukštos psichoterapeuto kvalifikacijos, yra labai brangus. Todėl pasaulyje psichoanalizę keičia mažiau sąnaudų reikalaujančios, bet taip pat veiksmingos metodikos, dažniausiai – psichodinaminė psichoterapija.

==Kognityvinė ir elgesio terapija==

Tai bene intensyviausiai besivystantis metodas. Jį sudaro dvi veiksmingos psichoterapijos rūšys: kognityvinė terapija ir elgesio terapija. Taikant elgesio terapijos metodą, siekiama susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas (tai gali būti baimė, depresija, nerimas, save žlugdantis elgesys). Taip pat mokoma, kaip kontroliuoti jausmus, fiziologines kūno funkcijas bei impulsus ir pradėti aiškiau mąstyti, greičiau apsispręsti.
Kognityvinė terapija pacientui atskleidžia, kaip tam tikri jo mąstymo stereotipai iškreipia jo realaus gyvenimo suvokimą, be realios priežasties priverčia jausti nerimą ar depresinę nuotaiką, provokuoja netinkamus veiksmus ar sprendimus.
Derinant elgesio terapiją ir kognityvinę terapiją, įgyjama labai stipri psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo pagerinimo bei palengvinimo priemonė.
Kognityvine elgesio terapija veiksmingai gydoma depresija, nerimas, baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir socialinė fobija, nerviniai valgymo sutrikimai ir kt. Ši terapija taip pat tinka įveikiant nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo su kitais žmonėmis nesklandumus.


== Kryptys ==
== Kryptys ==
Eilutė 127: Eilutė 27:


Vieni pirmųjų entuziastų ir specialistų ugdytojų - doc. [[Napoleonas Indrašius]] ir dr. [[Aleksandras Alekseičikas]]. Nuo [[1976]]-[[1977 m.]] prasidėjo aktyvaus mokymosi ir savarankiškų studijų etapas. Tuomet susiformavo 12-15 specialistų grupė - vidurinioji psichoterapeutų karta. Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra gana aukšto lygio. Daugelis specialistų rengimo programų atitinka [[Europos psichoterapijos asociacija|Europos psichoterapijos asociacijos]] reikalavimus. Dalį mokymo funkcijų atlieka psichoterapeutų draugijos, pavyzdžiui, [[Geštalto terapijos draugija]]; tuo tarpu psichoanalitinės psichoterapijos studijos vyksta aukštosiose medicinos mokslo įstaigose. [[KMU]] ir [[VU]] Mokslo tarybos patvirtino psichoterapijos nenuosekliųjų studijų (kvalifikacijos kėlimo arba keitimo) programas. Psichoterapeutų rengimo programos reguliuojamos tik [[LR SAM]] ministro įsakymais<ref>[http://web.archive.org/web/20070528030307/http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&strid=1684&subid=gm Psichoterapijos raida Lietuvoje]{{dead link}}</ref>.
Vieni pirmųjų entuziastų ir specialistų ugdytojų - doc. [[Napoleonas Indrašius]] ir dr. [[Aleksandras Alekseičikas]]. Nuo [[1976]]-[[1977 m.]] prasidėjo aktyvaus mokymosi ir savarankiškų studijų etapas. Tuomet susiformavo 12-15 specialistų grupė - vidurinioji psichoterapeutų karta. Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra gana aukšto lygio. Daugelis specialistų rengimo programų atitinka [[Europos psichoterapijos asociacija|Europos psichoterapijos asociacijos]] reikalavimus. Dalį mokymo funkcijų atlieka psichoterapeutų draugijos, pavyzdžiui, [[Geštalto terapijos draugija]]; tuo tarpu psichoanalitinės psichoterapijos studijos vyksta aukštosiose medicinos mokslo įstaigose. [[KMU]] ir [[VU]] Mokslo tarybos patvirtino psichoterapijos nenuosekliųjų studijų (kvalifikacijos kėlimo arba keitimo) programas. Psichoterapeutų rengimo programos reguliuojamos tik [[LR SAM]] ministro įsakymais<ref>[http://web.archive.org/web/20070528030307/http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&strid=1684&subid=gm Psichoterapijos raida Lietuvoje]{{dead link}}</ref>.

==Pabaigai==

Daugeliu atvejų, gydant medikamentais ir kartu taikant psichoterapiją, pasiekiama geresnių rezultatų nei gydant tik vaistais. Taip pat mažesnė ir atkryčio rizika, ilgiau išlieka terapinis poveikis.
Psichoterapiją gali taikyti tik specialiai parengti gydytojai ar psichologai. Tik nedidelė dalis psichiatrų ar psichologų turi reikiamą išsilavinimą. Pacientams visuomet reikėtų pasiteirauti, ar specialistas turi Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą psichoterapeuto sertifikatą.
Veiksmingas sergančiųjų depresija, baimėmis, neurozėmis, taip pat nerimo, miego sutrikimais, vidaus organų nervinės reguliacijos ir kitais nervų sistemos sutrikimais gydymas.
Individualioji psichoterapija, kognityvinė ir elgesio psichoterapija bei veiksmingas gydymas vaistais.




== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
*Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras
*Gintautas Daubaras “Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose”
{{ref}}
{{ref}}


{{medicina-stub}}
{{medicina-stub}}
{{psichologija-stub}}
{{psichologija-stub}}



[[Kategorija:Psichoterapija| ]]
[[Kategorija:Psichoterapija| ]]

02:11, 17 gruodžio 2015 versija

Psichoterapija (gr. ψυχοθεραπεία, psychotherapía – sielos gydymas) yra psichinių, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.

Pirmą kartą terminas panaudotas XIX a. pabaigoje D. H. Tuke. 1872 m. jo išleistoje knygoje „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vienas iš skyrių pavadintas „Psichoterapija“.

Kryptys

Psichoterapija Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Psichoterapija Lietuvoje.

Vieni pirmųjų entuziastų ir specialistų ugdytojų - doc. Napoleonas Indrašius ir dr. Aleksandras Alekseičikas. Nuo 1976-1977 m. prasidėjo aktyvaus mokymosi ir savarankiškų studijų etapas. Tuomet susiformavo 12-15 specialistų grupė - vidurinioji psichoterapeutų karta. Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra gana aukšto lygio. Daugelis specialistų rengimo programų atitinka Europos psichoterapijos asociacijos reikalavimus. Dalį mokymo funkcijų atlieka psichoterapeutų draugijos, pavyzdžiui, Geštalto terapijos draugija; tuo tarpu psichoanalitinės psichoterapijos studijos vyksta aukštosiose medicinos mokslo įstaigose. KMU ir VU Mokslo tarybos patvirtino psichoterapijos nenuosekliųjų studijų (kvalifikacijos kėlimo arba keitimo) programas. Psichoterapeutų rengimo programos reguliuojamos tik LR SAM ministro įsakymais[1].

Šaltiniai