Kapelionas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
vikifikuota +vaizdas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Military chaplain2.jpg|Kapelionas laiko pamaldas amerikiečių [[Jūrų pėstininkai|jūrų pėstininkams]] ir [[Jūreivis|jūreiviams]] [[Tikritas|Tikrite]], [[Irake|Irakas]].|thumb]]
'''Kapelionas''' ({{lot|capellanus < capella}} – koplyčia) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]], [[Unitų bažnyčia|Unitų]], [[Anglikonų bažnyčia|Anglikonų]] ar [[Evangelikai|Evangelikų bažnyčių]] [[dvasininkas]], kuriam paskirta uždaros [[bendruomenė]]s ar tam tikros tikinčiųjų grupės, neturinčios [[klebonas|klebono]], nuolatinė ganytojiška globa.
'''Kapelionas''' ({{lot|capellanus < capella}} – koplyčia) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]], [[Unitų bažnyčia|Unitų]], [[Anglikonų bažnyčia|Anglikonų]] ar [[Evangelikai|Evangelikų bažnyčių]] [[dvasininkas]], kuriam paskirta uždaros [[bendruomenė]]s ar tam tikros tikinčiųjų grupės, neturinčios [[klebonas|klebono]], nuolatinė ganytojiška globa.



21:46, 13 gruodžio 2015 versija

Kapelionas laiko pamaldas amerikiečių jūrų pėstininkams ir jūreiviams Tikrite, Irakas.

Kapelionas (lot. capellanus < capella – koplyčia) – Romos katalikų, Unitų, Anglikonų ar Evangelikų bažnyčių dvasininkas, kuriam paskirta uždaros bendruomenės ar tam tikros tikinčiųjų grupės, neturinčios klebono, nuolatinė ganytojiška globa.

Kapelionai skiriami ligoninėms, kariniams daliniams (karo kapelionas), ugniagesių komandai, policijai, mokykloms, tolimojo plaukiojimo laivams (jūreivių ir keleivių), kalėjimams, emigrantų bendruomenėms, draugijoms ir kita. Kapelionas būna pavaldus vyskupui.[1] Karo kapelionams paprastai suteikiamas ne žemesnis, kaip kapitono laipsnis, vyriausiam kapelionui – majoro laipsnis. Kapeliono titulas taip pat gali būti suteikiamas vyskupo sekretoriui.

Šaltiniai

  1. Romualdas ZdanysKapelionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 351 psl.