Šimtametis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 78.63.70.232 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Wolfiukas keitimas) |
||
| Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
1337–1360 m. Prancūzai nepajėgė kariauti, todėl 1360 m. karalius su anglais pasirašė taikos sutartį, kuria pripažino anglų užkariavimus. Taiką karalius panaudojo valdžiai ir kariuomenei stiprinti. Buvo sudaryti nauji raitelių ir pėstininkų būriai, suremontuotos pilys, pastatytas naujas laivynas, išlieta patrankų. |
1337–1360 m. Prancūzai nepajėgė kariauti, todėl 1360 m. karalius su anglais pasirašė taikos sutartį, kuria pripažino anglų užkariavimus. Taiką karalius panaudojo valdžiai ir kariuomenei stiprinti. Buvo sudaryti nauji raitelių ir pėstininkų būriai, suremontuotos pilys, pastatytas naujas laivynas, išlieta patrankų. |
||
1337–1360 m., šiuo laikotarpiu anglai sumušė Prancūzijos laivyną, užėmė Normandiją prancūzai pralaimėjo mūšius prie Krėsi (1346 m.) ir Puatjė (1356 m.) dėl to Prancūzijoje prasidėjo neramumai, prie to dar prisidėjo ir maro epidemija, 1358 m. kilo valstiečių maištas, jis gavo |
1337–1360 m., šiuo laikotarpiu anglai sumušė Prancūzijos laivyną, užėmė Normandiją prancūzai pralaimėjo mūšius prie Krėsi (1346 m.) ir Puatjė (1356 m.) dėl to Prancūzijoje prasidėjo neramumai, prie to dar prisidėjo ir maro epidemija, 1358 m. kilo valstiečių maištas, jis gavo Žakerijos pavadinimą. 1360 m. buvo pasirašyta taikos sutartis – pagal ją Prancūzija pripažino Anglijai užkariautas teritorijas. Paliaubos su Anglija etapas 1369–1396 m Karo veiksmai 1369 m. buvo atnaujinti. Dabar sėkmė lydėjo prancūzus. Jie sumušė anglus, atsiėmė ankščiau prarastas tvirtoves ir žemes. 1396 m.buvo sudaryta Prancūzijai palanki taika. 1369–1396 m. Prancūzija atsiėmė prarastas žemes 1396 m. sudaryta palanki Prancūzijai taika. |
||
Anglų pranašumas etapas 1415–1420 m. 1415 m. Anglijos karalius vėl pradėjo karo veiksmus ir ūžėme visą šalies šiaurę. Anglus parėmė ir vienas galingiausių Prancūzijos feodalų Burgudijos hercogas, valdęs dideles teritorijas Prancūzijos rytuose ir šiaurėje. Po šių nesėkmių Prancūzija vėl pasirašė taikos sutartį. Prancūzijos karaliumi buvo paskelbtas 10 mėnesių Anglijos karalius. Mirusio Prancūzijos karaliaus sūnus su tuo nesutiko. 1415–1420 m.; anglai užėmė visą Prancūzijos šiaurę ir Paryžių 1420 m. pasirašyta taikos sutartis – pagal ją Anglija ir Prancūzija turėjo susijungti į viena valstybę, valdomą Anglijos karaliaus, taip Prancūzija prarado nepriklausomybę. |
Anglų pranašumas etapas 1415–1420 m. 1415 m. Anglijos karalius vėl pradėjo karo veiksmus ir ūžėme visą šalies šiaurę. Anglus parėmė ir vienas galingiausių Prancūzijos feodalų Burgudijos hercogas, valdęs dideles teritorijas Prancūzijos rytuose ir šiaurėje. Po šių nesėkmių Prancūzija vėl pasirašė taikos sutartį. Prancūzijos karaliumi buvo paskelbtas 10 mėnesių Anglijos karalius. Mirusio Prancūzijos karaliaus sūnus su tuo nesutiko. 1415–1420 m.; anglai užėmė visą Prancūzijos šiaurę ir Paryžių 1420 m. pasirašyta taikos sutartis – pagal ją Anglija ir Prancūzija turėjo susijungti į viena valstybę, valdomą Anglijos karaliaus, taip Prancūzija prarado nepriklausomybę. |
||
17:00, 13 gruodžio 2015 versija
| Šimtametis karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
 Prancūzijos karalystė Kastilijos karalystė Škotijos karalystė Genujos respublika Čekijos karalystė Aragono karalystė
|
 Anglijos karalystė Burgundijos kunigaikštystė Portugalijos karalystė Navaros karalystė Flandrijos grafystė Heno grafystė Akvitanijos kunigaikštystė
| ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Dideli | Dideli | ||||||||
Šimtametis karas – Anglijos ir Prancūzijos karas, vykęs 1337–1453 m. Jo priežastis – abiejų valstybių nesutarimai dėl anglų valdomų Prancūzijos teritorijų. Karo pretekstas – Anglijos karaliaus (Edvardo III) pretendavimas į Prancūzijos sostą. Šimtametį karą galima suskirstyti į kelis etapus:
- 1337–1360 m., šiuo laikotarpiu Anglija turėjo didelę iniciatyvą kare ir sumušė Prancūzijos laivyną, užėmė Normandiją. Prancūzija taip pat pralaimėjo labai svarbius mūšius – prie Kresi (1346 m.) ir Puatjė mūšį (1356 m.). Tai sudarė sąlygas plisti Prancūzijoje neramumams, padėtį apsunkino ir prasidėjusi maro epidemija. 1358 m. kilo valstiečių maištas, vėliau pavadintas Žakerijos vardu. 1360 m. buvo pasirašyta taikos sutartis – pagal ją Prancūzija pripažino Anglijai užkariautas teritorijas;
- 1369–1396 m.; Prancūzija atsiėmė prarastas žemes; 1396 m. sudaryta palanki Prancūzijai taika;
- 1415–1420 m.; Anglija užėmė visą Prancūzijos šiaurę ir Paryžių; 1420 m. pasirašyta taikos sutartis – pagal ją Anglija ir Prancūzija turėjo susijungti į vieną valstybę, valdomą Anglijos karaliaus, taip Prancūzija prarado nepriklausomybę;
- 1428–1453 m.; anglai puolė Orleano tvirtovę, kadangi prancūzai nesilaikė taikos sutarties sąlygų; per šį mūšį ypač pasižymėjo Žana d’Ark, dar vadinama Orleano mergele. Jos ryžtingų pastangų dėka buvo išvaduoti Orleanas ir visa Prancūzija; pagal 1453 m. pasirašytą taikos sutartį Anglijai Prancūzijos teritorijoje liko tik Kalė uostas.
Karo rezultatai ir reikšmė
- Anglija karą pralaimėjo ir neteko visų žemių Prancūzijoje, išskyrus Kalė uostą;
- Susidarė sąlygos galutiniam Prancūzijos susivienijimui, XV a. pabaigoje Prancūzija tapo centralizuota valstybe;
- Anglijoje prasidėjo feodalų tarpusavio kovos dėl sosto, jos peraugo į pilietinį Baltosios ir Raudonosios Rožių karą (Rožių karai) tarp Lankasterių ir Jorkų; karas vyko 1455–1485 m., jį laimėję Lankasteriai į sostą iškėlė savo šalininką, jis tituluotas karaliumi Henriku VII ir XV a. pabaigoje galutinai centralizavo šalį.
|
Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |