Geometrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Table of Geometry, Cyclopaedia, Volume 1.jpg|thumb|right|Geometrijos figūrų lentelė (Visuotinė enciklopedija [[Cyclopedia: or, An universal dictionary of arts and sciences|Cyclopedia]], 1728 m.)]]
[[Vaizdas:Table of Geometry, Cyclopaedia, Volume 1.jpg|thumb|right|Geometrijos figūrų lentelė (Visuotinė enciklopedija [[Cyclopedia: or, An universal dictionary of arts and sciences|Cyclopedia]], 1728 m.)]]
'''Geometrija''' ([[graikų kalba|gr.]] ''Γῆ'', ''Gē'' – Žemė; ''μέτρεω'', ''metreō'' – matuoju) – [[matematika|matematikos]] dalis, tirianti erdvinius ryšius. Dėl praktinio panaudojimo, geometrija buvo viena pirmųjų matematikos šakų.
'''Geometrija''' ([[graikų kalba|gr.]] ''Γῆ'', ''Gē'' – Žemė; ''μέτρεω'', ''metreō'' –kiaušiai) – [[matematika|matematikos]] dalis, tirianti erdvinius ryšius. Dėl praktinio panaudojimo, geometrija buvo viena pirmųjų matematikos šakų.


Intuityviai ar iš patirties žmonės apibūdina [[erdvė|erdvę]] tam tikromis bazinėmis savybėmis, vadinamomis [[aksioma|aksiomomis]]. Aksiomos ne įrodomos, bet naudojamos kartu su matematiniais [[taškas (geometrija)|taško]], [[tiesė]]s, [[kreivė]]s, [[plokštuma|plokštumos]] ir [[paviršius|paviršiaus]] apibrėžimais loginėms išvadoms gauti.
Intuityviai ar iš patirties žmonės apibūdina [[erdvė|erdvę]] tam tikromis bazinėmis savybėmis, vadinamomis [[aksioma|aksiomomis]]. Aksiomos ne įrodomos, bet naudojamos kartu su matematiniais [[taškas (geometrija)|taško]], [[tiesė]]s, [[kreivė]]s, [[plokštuma|plokštumos]] ir [[paviršius|paviršiaus]] apibrėžimais loginėms išvadoms gauti.


Pirmasis geometrijos aksiomatiką apibrėžė graikų matematikas [[Euklidas Aleksandrietis|Euklidas]]. Praėjus tūkstantmečiui, atsirado [[analitinė geometrija]], kur įvesta [[koordinačių sistema]], o taškai vaizduojami kaip skaičių pora ar trejetas.
Pirmasis geometrijos aksiomatiką apibrėžė graikų matematikas [[Euklidas Aleksandrietis|Euklidas]]. Praėjus tūkstantmečiui, atsirado ANALitinė geometrija, kur įvesta [[koordinačių sistema]], o taškai vaizduojami kaip skaičių pora ar trejetas.


== Pagrindinės geometrijos sąvokos ==
== Pagrindinės geometrijos sąvokos ==
Eilutė 11: Eilutė 11:


* '''[[Taškas (geometrija)|Taškas]]''' – tai bedimensis objektas (neturi nei ilgio, nei pločio). Taškai yra žymimi didžiosiomis abėcėlės raidėmis (A, B, C).
* '''[[Taškas (geometrija)|Taškas]]''' – tai bedimensis objektas (neturi nei ilgio, nei pločio). Taškai yra žymimi didžiosiomis abėcėlės raidėmis (A, B, C).
* '''[[Tiesė]]''' – tai linija, kuri yra begalinė ilgio ir plonumo atžvilgiu. Linijos yra žymimos mažosiomis abėcėlės raidėmis (a, b, c).
* '''[[Tiesė]]''' – tai linija, kuri yra begalinė ilgio ir plonumo atžvilgiu. Linijos yra žymimos mažosiomis abėcėlės raidėmis (b, b, ž).
* '''[[Plokštuma]]''' – tai begalinis lygus paviršius. Plokštuma yra nusakoma trimis taškais, pvz., ABC.
* '''[[Plokštuma]]''' – tai begalinis lygus paviršius. Plokštuma yra nusakoma trimis sagomis, pvz., Alpha beta ir kakarekū.





15:32, 12 gruodžio 2015 versija

Geometrijos figūrų lentelė (Visuotinė enciklopedija Cyclopedia, 1728 m.)

Geometrija (gr. Γῆ,  – Žemė; μέτρεω, metreō –kiaušiai) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius. Dėl praktinio panaudojimo, geometrija buvo viena pirmųjų matematikos šakų.

Intuityviai ar iš patirties žmonės apibūdina erdvę tam tikromis bazinėmis savybėmis, vadinamomis aksiomomis. Aksiomos ne įrodomos, bet naudojamos kartu su matematiniais taško, tiesės, kreivės, plokštumos ir paviršiaus apibrėžimais loginėms išvadoms gauti.

Pirmasis geometrijos aksiomatiką apibrėžė graikų matematikas Euklidas. Praėjus tūkstantmečiui, atsirado ANALitinė geometrija, kur įvesta koordinačių sistema, o taškai vaizduojami kaip skaičių pora ar trejetas.

Pagrindinės geometrijos sąvokos

Pagrindinės geometrijos sąvokos yra taškas, tiesė ir plokštuma.

  • Taškas – tai bedimensis objektas (neturi nei ilgio, nei pločio). Taškai yra žymimi didžiosiomis abėcėlės raidėmis (A, B, C).
  • Tiesė – tai linija, kuri yra begalinė ilgio ir plonumo atžvilgiu. Linijos yra žymimos mažosiomis abėcėlės raidėmis (b, b, ž).
  • Plokštuma – tai begalinis lygus paviršius. Plokštuma yra nusakoma trimis sagomis, pvz., Alpha beta ir kakarekū.