Jonas Masiulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:16, 7 gruodžio 2015 versija

Jonas Masiulis
Gimė	1870 m. Čiornaja Padina, Samaros gubernija, Rusijos imperija
Mirė	1942 m. (~72 metai) Kazachstanas

Veikla	Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Partija	Lietuvos valstiečių sąjunga Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

Alma mater	Vilniaus universitetas

Jonas Masiulis (1870 m. Čiornaja Padina, Samaros gubernija, Rusijos imperija – 1942 m. Kazachstanas) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija

Gimė garsiame Čiornaja Padina kaime, į kurį jo tėvą Mataušą Masiulį su žmona Konstancija Putrimaite ir dukrele Rozalija už dalyvavimą 1863 m. sukilime caro žandarai buvo ištrėmę iš Traidžiūnų kaimo (Užpalių valsčius).Tremtyje jiems gimė vaikai Alfonsas, Jonas ir Marijona.Tėvų išsiųstas į Lietuvą, 1884–1889 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1897 - 1899 m. Naujoje Aleksandrijoje, Liublino gubernijoje įgijo agronomo ir girininko specialybes. Baigęs mokslus 1900 - 1907 m. dirbo miškų taksatoriumi Vilniaus, Kauno gubernijose, urėdu Minsko gubernijoje, administravo įvairius miškus Voluinės gubernijoje (Ukraina). 1907 - 1918 m. gyveno Vilniuje, dirbo agronomu Žemės tvarkymo komisijoje, 1910 m. buvo komandiruotas pievų ir balų kultūrai studijuoti Austrijoje, Bavarijoje, Švedijoje, Danijoje, o Bremene - durpių bandomoje stotyje. Aktyviai reiškėsi tautinėje veikloje, Vilniuje įkūrė „Rūtos“ draugiją, 1909 m. jos pirmininkas. Nuo 1907 m. Lietuvos mokslo draugijos narys. Dalyvavo steigiant cemento gamybos bendrovę.

Nuo 1918 m. pradžios dirbo Miškų departamente Vilniuje ir Kaune.

1920 m. gegužės 15 d. – 1920 m. liepos 6 d. Steigiamojo Seimo atstovas, priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai. Seimo mandato atsisakė, nes "Steigiamąjam Seimui pradėjus vilkinti Žemės reformą per telegrafą, pasijutau esąs ne savo vietoje". 1920 - 1923 m. vertėsi miškų prekyba. Dalyvavo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikloje. Vėlesniais metais dirbo žemės ūkio draugijose (1923 m. įkurtoje Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungoje), ilgametis Lietuvos banko valdybos narys. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą iš šios veiklos buvo pašalintas, grįžo į savo 176 ha ūkį Gudiškio dvare, Kamajų valsčius.

1941 m. gegužės mėn. Kamajų liaudies teismo už „sabotažą“ nuteistas 10 m. kalėjimu. 1941 m. gegužės 30 d. ištremtas į lagerį Kazachstane. ^[1]

Jonas Masiulis su žmona Sofija Stauskaite užaugino vaikus; Vytautą (1914 - 1944), Tomą (gim. 1921 m. Kaune) ir Danutę.

Apdovanotas; LDK Gedimino III laipsnio ordinu (1928 05 15), Lietuvos Nepriklausomybės 10 - čio medaliu (1928)

Literatūra

Masiulis Jonas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1959, t. 17, p. 445.
Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941, Vilnius, 1992, t. 1, p. 541.
Stakeliūnaitė D. Masiulis Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 241–242.

Šaltiniai

↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

[1] Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

[1]

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 == Biografija ==
-Gimė garsiame Čiornaja Padina kaime, į kurį jo tėvą Mataušą Masiulį su žmona Konstancija Putrimaite ir dukrele Rozalija už dalyvavimą [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilime]] caro žandarai buvo ištrėmę iš [[Traidžiūnai|Traidžiūnų]] kaimo ([[Užpalių valsčius]]).Tremtyje jiems gimė vaikai Alfonsas, Jonas ir Marijona.Tėvų išsiųstas į Lietuvą, [[1884]]–[[1889]] m. mokėsi [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio realinėje mokykloje]]. 1897 - 1899 m. Naujoje Aleksandrijoje, Liublino gubernijoje įgijo agronomo ir girininko specialybes. Baigęs mokslus, kurį laiką gyveno Vilniuje, kur įkūrė „Rūtos“ draugiją, [[1909]] m. jos pirmininkas. Nuo [[1907]] m. [[Lietuvos mokslo draugija|Lietuvos mokslo draugijos]] narys. Dalyvavo steigiant cemento gamybos bendrovę.
+Gimė garsiame Čiornaja Padina kaime, į kurį jo tėvą Mataušą Masiulį su žmona Konstancija Putrimaite ir dukrele Rozalija už dalyvavimą [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilime]] caro žandarai buvo ištrėmę iš [[Traidžiūnai|Traidžiūnų]] kaimo ([[Užpalių valsčius]]).Tremtyje jiems gimė vaikai Alfonsas, Jonas ir Marijona.Tėvų išsiųstas į Lietuvą, [[1884]]–[[1889]] m. mokėsi [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio realinėje mokykloje]]. 1897 - 1899 m. Naujoje Aleksandrijoje, Liublino gubernijoje įgijo agronomo ir girininko specialybes. Baigęs mokslus 1900 - 1907 m. dirbo miškų taksatoriumi Vilniaus, Kauno gubernijose, urėdu Minsko gubernijoje, administravo įvairius miškus Voluinės gubernijoje (Ukraina). 1907 - 1918 m. gyveno Vilniuje, dirbo agronomu Žemės tvarkymo komisijoje, 1910 m. buvo komandiruotas pievų ir balų kultūrai studijuoti Austrijoje, Bavarijoje, Švedijoje, Danijoje, o Bremene - durpių bandomoje stotyje. Aktyviai reiškėsi tautinėje veikloje, Vilniuje įkūrė „Rūtos“ draugiją, [[1909]] m. jos pirmininkas. Nuo [[1907]] m. [[Lietuvos mokslo draugija|Lietuvos mokslo draugijos]] narys. Dalyvavo steigiant cemento gamybos bendrovę.
+Nuo 1918 m. pradžios dirbo Miškų departamente Vilniuje ir Kaune.
-[[1920]] m. [[gegužės 15]] d. – [[1920]] m. [[liepos 6]] d. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] atstovas, priklausė [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] frakcijai. Seimo mandato atsisakė.
-Dalyvavo [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] veikloje. Vėlesniais metais dirbo žemės ūkio draugijose ([[1923]] m. įkurtoje Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungoje), ilgametis [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybos narys. [[1940]] m. [[TSRS]] okupavus Lietuvą iš šios veiklos buvo pašalintas, grįžo į savo 176 ha ūkį [[Gudiškis (Rokiškis)|Gudiškio dvare]], [[Kamajų valsčius]].
+[[1920]] m. [[gegužės 15]] d. – [[1920]] m. [[liepos 6]] d. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] atstovas, priklausė [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] frakcijai. Seimo mandato atsisakė, nes "Steigiamąjam Seimui pradėjus vilkinti Žemės reformą per telegrafą, pasijutau esąs ne savo vietoje". 1920 - 1923 m. vertėsi miškų prekyba. Dalyvavo [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] veikloje. Vėlesniais metais dirbo žemės ūkio draugijose ([[1923]] m. įkurtoje Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungoje), ilgametis [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybos narys. [[1940]] m. [[TSRS]] okupavus Lietuvą iš šios veiklos buvo pašalintas, grįžo į savo 176 ha ūkį [[Gudiškis (Rokiškis)|Gudiškio dvare]], [[Kamajų valsčius]].
 [[1941]] m. gegužės mėn. [[Kamajai|Kamajų]] liaudies teismo už „sabotažą“ nuteistas 10 m. kalėjimu. 1941 m. [[gegužės 30]] d. ištremtas į lagerį Kazachstane. <ref>Žydrūnas Mačiukas. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98361&p_k=1 Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas]</ref>