Jonas Masiulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė garsiame Čiornaja Padina kaime, į kurį jo tėvą Mataušą Masiulį su žmona Konstancija Putrimaite ir dukrele Rozalija už dalyvavimą [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilime]] caro žandarai buvo ištrėmę iš [[Traidžiūnai|Traidžiūnų]] kaimo ([[Užpalių valsčius]]).Tremtyje jiems gimė vaikai Alfonsas, Jonas ir Marijona.Tėvų išsiųstas į Lietuvą, [[1884]]–[[1889]] m. mokėsi [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio realinėje mokykloje]]. 1897 - 1899 m. Naujoje Aleksandrijoje, Liublino gubernijoje įgijo agronomo ir girininko specialybes. Baigęs mokslus 1900 - 1907 m. dirbo miškų taksatoriumi Vilniaus, kurįKauno laikągubernijose, urėdu Minsko gubernijoje, administravo įvairius miškus Voluinės gubernijoje (Ukraina). 1907 - 1918 m. gyveno Vilniuje, kurdirbo agronomu Žemės tvarkymo komisijoje, 1910 m. buvo komandiruotas pievų ir balų kultūrai studijuoti Austrijoje, Bavarijoje, Švedijoje, Danijoje, o Bremene - durpių bandomoje stotyje. Aktyviai reiškėsi tautinėje veikloje, Vilniuje įkūrė „Rūtos“ draugiją, [[1909]] m. jos pirmininkas. Nuo [[1907]] m. [[Lietuvos mokslo draugija|Lietuvos mokslo draugijos]] narys. Dalyvavo steigiant cemento gamybos bendrovę.

[[1920]] m. [[gegužės 15]] d. – [[1920]] m. [[liepos 6]] d. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] atstovas, priklausė [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] frakcijai. Seimo mandato atsisakė, nes "Steigiamąjam Seimui pradėjus vilkinti Žemės reformą per telegrafą, pasijutau esąs ne savo vietoje". 1920 - 1923 m. vertėsi miškų prekyba. Dalyvavo [[LVLS|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] veikloje. Vėlesniais metais dirbo žemės ūkio draugijose ([[1923]] m. įkurtoje Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungoje), ilgametis [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] valdybos narys. [[1940]] m. [[TSRS]] okupavus Lietuvą iš šios veiklos buvo pašalintas, grįžo į savo 176 ha ūkį [[Gudiškis (Rokiškis)|Gudiškio dvare]], [[Kamajų valsčius]].