Neoromantizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 78.62.6.100 (Aptarimas) darytas keitimas 4812349
Eilutė 16: Eilutė 16:
* S. Benelis {{it-icon}}
* S. Benelis {{it-icon}}
* [[Knutas Hamsunas]] (norvegų)
* [[Knutas Hamsunas]] (norvegų)
* S.Nėris(Lietuvių)
* J.Aistis(Lietuvių)
* B.Brazdžionis (Lietuvių)
* A.Miškinis


Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai būdingi kai kuriems [[Vincas Krėvė|V. Krėvės]], [[Liudas Gira|L. Giros]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė|S. Kymantaitės-Čiurlionienės]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaičio-Putino]], [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] ir ypač [[Salomėja Nėris|S. Nėries]], [[Jonas Graičiūnas|J. Graičiūno]], [[Kazys Inčiūra|K. Inčiūros]], [[Antanas Miškinis|A. Miškinio]], [[Antanas Vaičiulaitis|A. Vaičiulaičio]] kūriniams.
Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai būdingi kai kuriems [[Vincas Krėvė|V. Krėvės]], [[Liudas Gira|L. Giros]], [[Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė|S. Kymantaitės-Čiurlionienės]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaičio-Putino]], [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] ir ypač [[Salomėja Nėris|S. Nėries]], [[Jonas Graičiūnas|J. Graičiūno]], [[Kazys Inčiūra|K. Inčiūros]], [[Antanas Miškinis|A. Miškinio]], [[Antanas Vaičiulaitis|A. Vaičiulaičio]] kūriniams.

19:41, 3 gruodžio 2015 versija

Neoromantizmo stiliaus Penos rūmai Sintroje, Portugalijoje

NeoromantizmasXIX a. pabaigos − XX a. pradžios meno tendencijos, artimos romantizmui.

Neoromanikos termino vartosena nėra griežtai nusistovėjusi. Neoromanika vadinama tradicinių romantizmo formų gaivinimas, naujai suvokto romantizmo bruožų jungimas su impresionizmo, simbolizmo ar realizmo ypatybėmis.

Neoromantika literatūroje

Neoromantizmas literatūroje natūrali žmogaus prigimtis, jo gaivališkos emocijos, gamtos grožis keliamas kaip priešprieša techninei civilizacijai, literatūros buitiškumo tendencijoms.

Dažnas herojus trokšta nuotykių, nepaprastumo, siekia etinių vertybių, bet jaučiasi vienišas, pasmerktas nesėkmėms. Kūriniams yra būdinga emocingumas, intymus pasakojimo tonas, realistinių detalių ir simbolių derinimas, muzikalumas, kai kada polinkis į tautosakinę poetiką.

Ryškiausi neoromantizmo rašytojai:

Lietuvių literatūroje neoromantizmo bruožai būdingi kai kuriems V. Krėvės, L. Giros, S. Kymantaitės-Čiurlionienės, V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos ir ypač S. Nėries, J. Graičiūno, K. Inčiūros, A. Miškinio, A. Vaičiulaičio kūriniams.

Neoromantika muzikoje

Neoromantizmo muzikai būdinga didelis emocingumas, dramatiškas romantinio idealo, būties tragizmo perteikimas. Kūrinių faktūra sudėtinga, harmonija dažnai disonansinė (su gausiomis moduliacijomis).

Būdingiausi žanrai:

  • simfoninė poema
  • monumentalių formų simfonija
  • muzikinė drama

Neoromantikos elementų esama F. Listo, R. Vagnerio, G. Malerio, R. Štrauso kūryboje.

Lietuvių muzikoje neoromantikos tendencijų buvo M. K. Čiurlionio kūryboje.