Final Fantasy: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
<small>Pastaba. Nurodomos tik tos platformos, kurioms žaidimai buvo pritaikyti išleidimo metu ir iškart po to. Daugelis ankstyvųjų žaidimų buvo adaptuoti vėlesnėms žaidimų platformoms, mobiliesiems įrenginiams.</small> |
<small>Pastaba. Nurodomos tik tos platformos, kurioms žaidimai buvo pritaikyti išleidimo metu ir iškart po to. Daugelis ankstyvųjų žaidimų buvo adaptuoti vėlesnėms žaidimų platformoms, mobiliesiems įrenginiams.</small> |
||
=== Pagrindiniai serijos žaidimai === |
=== Pagrindiniai serijos žaidimai === |
||
==== |
==== NES ir SNES žaidimai ==== |
||
* [[1987]] m. „[[Final Fantasy]]“ (skirtas [[NES]]); |
* [[1987]] m. „[[Final Fantasy]]“ (skirtas [[NES]]); |
||
* [[1988]] m. „[[Final Fantasy II]]“ (skirtas [[NES]]); |
* [[1988]] m. „[[Final Fantasy II]]“ (skirtas [[NES]]); |
17:50, 14 lapkričio 2015 versija
Final Fantasy (jap. ファイナルファンタジー = Fainaru Fantajī) – kompiuterinių žaidimų, filmų ir įvairių kitų pramogų frančizė, sukurta Hironobu Sakagučio ir Japonijos „Square“ kompanijos (nuo 2003 m. − „Square Enix“). Viskas prasidėjo 1987 metais nuo NES konsolei kurto žaidimo, kuris sulaukė neeilinės sėkmės Japonijoje.
Iki 2015 m. buvo išleisti 48 franšizės žaidimai, kurie parduoti pasaulyje 110 mln. kopijų tiražu.[1] Paskutiniai pagrindinės linijos žaidimai − MMORPG žaidimas „Final Fantasy XIV: A Realm Reborn“ (2013 m.) ir „Final Fantasy XV“ (2016 m.).
Apie žaidimus
„Final Fantasy“ pagrindiniai ir dauguma gretutinių (spin-off) žaidimų yra vaidmenų (RPG) žanro. Žaidimuose vaizduojama grupelė herojų, kovojančių prieš imperializmą, pasaulį norinčius užvaldyti ar sunaikinti antagonistus. Žaidimų veiksmas vyksta nežemiškame, pramanytame pasaulyje. Žaidimų laikmetis gali imituoti viduramžius su burtininkais, pilimis ir pan. arba ultramodernistines visuomenes. Žaidimų eigoje tobulinami veikėjų ginklai, sugebėjimai, paverčiant herojus vis galingesniais. Atitinkamai, žaidimų eigoje stiprėja priešininkai. Nuolat atsikartojantis elementas, iš kurio lengva pažinti seriją – dideli kariniai burlaiviai, skriejantys oro erdve. Tai imperijos karinės galios simbolis. Nors kautis nuolat tenka tik vaikštant pėsčiomis. Žaidimuose kartu veikia ir magija, ir technika.
Serijos žaidimai
Pastaba. Nurodomos tik tos platformos, kurioms žaidimai buvo pritaikyti išleidimo metu ir iškart po to. Daugelis ankstyvųjų žaidimų buvo adaptuoti vėlesnėms žaidimų platformoms, mobiliesiems įrenginiams.
Pagrindiniai serijos žaidimai
NES ir SNES žaidimai
- 1987 m. „Final Fantasy“ (skirtas NES);
- 1988 m. „Final Fantasy II“ (skirtas NES);
- 1990 m. „Final Fantasy III“ (skirtas NES);
- 1991 m. „Final Fantasy IV“, skirtas SNES ir Vakaruose žinomas kaip antroji dalis, nes antroji ir trečioji dalys nebuvo išverstos į anglų kalbą. Be to, šiame žaidime pirmą kartą pasirodė „Active Time Battle“ kovos sistema, kuri lietuviams geriausiai žinoma iš „Heroes III“ žaidimo;
- 1992 m. „Final Fantasy V“, skirtas SNES;
- 1994 m. „Final Fantasy VI“, skirtas SNES ir Vakaruose žinomas kaip trečioji dalis;
PlayStation ir PlayStation 2 žaidimai
- 1997 m. „Final Fantasy VII“ – tai didelis serijos „lūžis“. Skirtas PlayStation ir pirmasis, kuris naudoja 3D grafiką bei pirmasis, išleistas Europoje. Populiariausias serijos žaidimas su daugiau nei 10 mln. parduotų kopijų. Adaptuotas AK;
- 1998 m. „Final Fantasy VIII“ (skirtas PlayStation, adaptuotas AK);
- 2000 m. „Final Fantasy IX“ (skirtas PlayStation);
- 2001 m. „Final Fantasy X“, skirtas PlayStation 2, žymiai patobulinta grafika. 2003 m. išleistas pirmasis tiesioginis serijos žaidimo tęsinys „Final Fantasy X-2“;
- 2007 m. „Final Fantasy XII“. Paskutinis žaidimas PlayStation 2 konsolei;
- 2008 m. „Final Fantasy VII: Crisis Core“, skirtas PlayStation konsolėms. Pasakoja apie įvykius prieš „Final Fantasy VII“;
- 2008 m. „Final Fantasy Dissidia“ (PSP konsolė). Skirtingai nei kiti serijos žaidimai, šis nėra RPG. Šiame žaidime žaidėjas gali rinktis iš visų pagrindinių herojų nuo „Final Fantasy I“ iki „Final Fantasy XII“ ir kovoti prieš varžovus panašiai kaip žaidimuose „Tekken“ ar „Soul Calibur“;
Fabula Nova Crystallis žaidimai
Fabula Nova Crystallis („Naujoji kristalų istorija“) žaidimai anonsuoti 2006 m., juos vienija bendra pasaulių mitologija.
- 2009 m. gruodžio mėnesį išleistas „Final Fantasy XIII“ Playstation 3 ir Xbox 360 konsolėms, 2011 m. − „Final Fantasy XIII-2“, 2013 m. − „Lightning Returns: Final Fantasy XIII“;
- 2011 m. „Final Fantasy Type-0“, skirtas PSP konsolei tik Japonijoje, 2015 m. perleistas PlayStation 4, Xbox One konsolėms.
- 2016 m. „Final Fantasy XV“. Skirtas PlayStation 4, Xbox One.
Daugelio žaidėjų tinkle žaidžiami (MMORPG) žaidimai
- 2002 m. „Final Fantasy XI“, pirmasis MMORPG ir pirmasis iš serijos, kuris buvo kurtas AK, o ne vėliau adaptuotas. Išleistas PlayStation 2, AK bei Xbox 360 platformoms.
- 2010 m. MMORPG žaidimas „Final Fantasy XIV“ (AK). Viena iš didžiausių serijos nesėkmių.
- 2013 m. MMORPG žaidimas „Final Fantasy XIV: A Realm Reborn“ (AK, PlayStation 3, PlayStation 4).
Taktiniai RPG žaidimai
- 1997 m. „Final Fantasy Tactics“ (PlayStation)
- 2003 m. „Final Fantasy Tactics Advance“ (Game Boy Advance)
- 2007 m. „Final Fantasy Tactics A2: Grimoire of the Rift“ (Nintendo DS)
Filmai
- „Final Fantasy: The Spirits Within“
- „Final Fantasy VII: Advent Children“
- „Final Fantasy VII: The Last Order“
- „Final Fantasy VII: On The Way To A Smile Denzel“
Muzika
Serijos žaidimuose skamba įvairi muzika, bet dažniausiai atkartojamos pagrindinės serijos melodijos. Prasidėjus daugumai žaidimų skamba „Prelude“ melodija. Pergalingas kovas dažniausiai akompanuoja pergalės fanfara, kuri yra viena žymiausių serijos melodijų. Žaidimo pabaigoje paprastai skamba „Prologue“. Muzika žaidime atspindi veikėjų charakterius, siužeto eigą, akompanuoja regimą kraštovaizdį ir t. t. Ankstesniuose žaidimuose dėl vietos trūkumo melodijų trukmė ir sudėtingumas buvo ribojamas.
Nobuo Uematsu buvo vykdantysis „Final Fantasy“ serijos kompozitorius iki jo pasitraukimo iš „Square Enix“ 2004 m.[2] Kiti serijos kompozitoriai yra Masashi Hamauzu, Hitoshi Sakimoto ir Junya Nakano.
Išnašos
- ↑ square-enix.com
- ↑ „Final Frontiers“. Edge. Future Publishing (177): 72–79. 2007-06-25. Suarchyvuotas originalas 2011-08-03. Nuoroda tikrinta 2011-08-03.