Kęstutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
111 pridėta baitų ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 193.219.160.173 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (46.249.171.158 keitimas))
'''Kęstutis''' (apie [[1297]] m. − [[1382]] m. [[rugpjūčio 15]] d.) – [[LDK]] submonarchas (nuo [[1337]](?) ar [[1345]] iki [[1381]] m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis ([[1381]]–[[1382]] m.). [[Gediminas|Gedimino]] sūnus, didžiųjų kunigaikščių [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto]] tėvas. Iki [[1337]](?) m. jis buvo [[Gardinas|Gardino]] ir [[Palenkė (regionas)|Palenkės]], nuo 1337(?) m. − taip pat [[Žemaitija|Žemaičių]], nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio [[Karijotas|Karijoto]]).
[[Vaizdas:Ldk Kestutis. Autoriai- J.Kalinauskas ir L. Kalinauskaite.jpg|thumb|left|LDK Gediminas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė Lina Kalinauskaitė]]
Po Gedimino mirties [[1341]] m. Kęstutis tebuvo vienas iš septynių paveldėjimo teises turinčių sūnų. Iš pradžių valdovu tapo [[Jaunutis]], kuris netrukus buvo priverstas valdžia dalintis su Algirdu. [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių]] spaudimas vertė Lietuvos kunigaikščius ieškoti didžiojo kunigaikščio valdžios stiprinimo būdų ir visų [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių pajėgų]] sutelkimo. 1345 m. Kęstutis pagal išankstinį susitarimą su Algirdu užėmė Vilnių, kuriame rezidavo Jaunutis ir pakvietė Algirdą užimti didžiojo kunigaikščio sostą.
 
== Diarchija ==
Kaip [[LDK]] submonarchas (Trakų ir Žemaičių kunigaikštis) iš pradžių rezidavo [[Senieji Trakai|Senuosiuose Trakuose]], o nuo ~[[1376]] m. – jo paties iniciatyva pastatytoje [[Trakai|Trakų]] pusiasalio pilyje. Valdydamas [[Trakų kunigaikštystė|Trakų kunigaikštystę]] Kęstutis sėkmingai vadovavo LDK vakarinių sienų gynybai, ne kartą vedė LDK kariuomenę į [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] valdomą [[Prūsija|Prūsiją]]. Nuolat rėmė su [[Lenkija]] dėl [[Volynė]]s kovojusį brolį [[Liubartas|Liubartą]]. Kęstučiui teko patirti ir pralaimėjimų, pvz., [[Strėvos mūšis|Strėvos mūšyje]] ([[1348]] m.), prie Kauno pilies ([[1362]] m.). [[1361]] m. jis trumpam buvo patekęs į kryžiuočių nelaisvę.
 
[[1349]] m. [[Romos kurija|Romos kuriją]] pasiekus gandams, kad Kęstutis nori krikštytis, popiežius [[Klemensas VI savo]] 1349 m. [[rugsėjo 10]] d. išleistoje [[Popiežiaus bulė|bulėje]] pritarė tokiam Kęstučio norui ir pažadėjo jam Lietuvos karaliaus karūną.
 
[[1351]] m. rugpjūtį į Trakų kunigaikštystės rusėniškas žemes Lietuvos katalikiško krikšto sumetimais atvykus Vengrijos karaliui Liudvikui Didžiajam, Kęstutis jam žadėjo „kartu su broliais ir visa tauta“ priimti krikštą, o Vengrijos karalius Kęstučiui − išrūpinti pastarajam iš popiežiaus Lietuvos karaliaus karūną ir padėti atgauti Ordino užgrobtas žemes.
 
== Kova su Jogaila ==
Po Algirdo mirties 1377 m., Kęstutis pripažino didžiuoju kunigaikščiu Algirdo sūnų iš antrosios santuokos, Jogailą, kurį savo įpėdiniu pasirinko pats valdovas. Turėdamas autoritetą Lietuvoje ir Žemaitijoje Kęstutis galėjo padėti Jogailai įsitvirtinti didžiojo kunigaikščio soste ir kovoti su broliais. Kęstučio populiarumas Jogailą ėmė neraminti ir jis su Teutonų ordinu sudarė prieš jį nukreiptą slaptą sutartį. Sužinojęs apie tai, Kęstutis 1381 m. netikėtai puolė Vilnių, suėmė Jogailą ir pats užėmė didžiojo kunigaikščio sostą. Jogaila gavo valdyti Krėvą ir Vitebską.
 
[[1382]] m. rugpjūtį Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas [[Krėva|Krėvos]] (ar Vilniaus Kreivojoje) pilyje; [[rugpjūčio 15|to paties mėnesio 15 d.]] jį šioje pilyje Julijonos Algirdienės ar [[Skirgaila|Skirgailos]] nurodymu pasmaugė [[Jogaila|Jogailos]] tarnai. Jis buvo pagal pagoniškus papročius iškilmingai sudegintas Vilniuje.
16 299

pakeitimai

Naršymo meniu