Vienkiemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:PernaravosSeniunija1.JPG|thumb|250px|Vienkiemis ([[Pavinkšniai (Kėdainiai)|Pavinkšnių k.]], Kėdainių raj.)]] |
[[Vaizdas:PernaravosSeniunija1.JPG|thumb|250px|Vienkiemis ([[Pavinkšniai (Kėdainiai)|Pavinkšnių k.]], Kėdainių raj.)]] |
||
'''Vienkiemis''' – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę ([[kaimas|kaimą]], [[miestelis|miestelį]], [[viensėdis|viensėdį]]), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų. |
'''Vienkiemis''' – atskira [[sodyba]] su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę ([[kaimas|kaimą]], [[miestelis|miestelį]], [[viensėdis|viensėdį]]), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.{{TLE|4}} |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
| ⚫ | [[Lietuva|Lietuvoje]] kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius XIX amžiuje. Jų daugiau atsirado [[Stolypino reforma|Stolypino reforomos]] metu, o ypač daug į vienkiemius kaimų išskirstyta [[1919]]–[[1939]] m. Lietuvoje vienkiemių kaip gyvenamųjų vietovių [[1923]] m. buvo 7352. Iki [[1944]] m. iš viso jų sudaryta apie 300 tūkstančių, t. y. apie 80 proc. valstiečių gyveno vienkiemiuose. Vienkiemiui dažniausiai priklausė ne tik sodyba, bet ir jo šeimininko žemė, valda. Sovietmečiu valda išnyko, liko tik sklypas. Vienkiemių buvo sunaikinta per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]], po jo mažėjo dėl urbanizacijos, gyventojų persikėlimo į stambesnes gyvenvietes.{{šaltinis|{{VLE|XXV|111||Vienkiemis}}}} |
||
| ⚫ | [[1950]] m. buvo 280 tūkst., [[1967]] m. vienkiemių inventorizacijos metu 263.560, [[1970]] m. – 250 tūkst., [[1980]] m. – 145 tūkst., [[1985]] m. – 118,2 tūkst. vienkiemių, [[1990]] m. – apie 100 tūkst. Toks sumažėjimas buvo sovietinės [[kolektyvizacija|kolektyvizacijos]] ir urbanizacijos politikos pasekmė, siekiant vienkiemių gyventojus persikelti į [[kolūkis|kolūkių]] gyvenvietes. |
||
| ⚫ | [[Lietuva|Lietuvoje]] kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius XIX amžiuje. |
||
== Šaltiniai == |
|||
| ⚫ | [[1950]] m. buvo 280 tūkst., [[1967]] m. vienkiemių inventorizacijos metu 263.560, [[1970]] m. – 250 tūkst., [[1980]] m. – 145 tūkst., [[1985]] m. – 118,2 tūkst. vienkiemių. Toks sumažėjimas buvo |
||
{{ref}} |
|||
== Šaltinis == |
|||
* {{TLE|4}} |
|||
{{Vikižodynas|vienkiemis|no=T}} |
{{Vikižodynas|vienkiemis|no=T}} |
||
10:16, 30 spalio 2015 versija
Vienkiemis – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kurią nors gyvenvietę (kaimą, miestelį, viensėdį), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.Vienkiemis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
Istorija
Lietuvoje kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius XIX amžiuje. Jų daugiau atsirado Stolypino reforomos metu, o ypač daug į vienkiemius kaimų išskirstyta 1919–1939 m. Lietuvoje vienkiemių kaip gyvenamųjų vietovių 1923 m. buvo 7352. Iki 1944 m. iš viso jų sudaryta apie 300 tūkstančių, t. y. apie 80 proc. valstiečių gyveno vienkiemiuose. Vienkiemiui dažniausiai priklausė ne tik sodyba, bet ir jo šeimininko žemė, valda. Sovietmečiu valda išnyko, liko tik sklypas. Vienkiemių buvo sunaikinta per II pasaulinį karą, po jo mažėjo dėl urbanizacijos, gyventojų persikėlimo į stambesnes gyvenvietes.[reikalingas šaltinis]
1950 m. buvo 280 tūkst., 1967 m. vienkiemių inventorizacijos metu 263.560, 1970 m. – 250 tūkst., 1980 m. – 145 tūkst., 1985 m. – 118,2 tūkst. vienkiemių, 1990 m. – apie 100 tūkst. Toks sumažėjimas buvo sovietinės kolektyvizacijos ir urbanizacijos politikos pasekmė, siekiant vienkiemių gyventojus persikelti į kolūkių gyvenvietes.