Naminė bitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Bitė''', arba '''naminė bitė''' ({{La|Apis mellifera}})  – [[bitiniai|bitinių]] (''Apoidea'') antšeimio [[vabzdžiai|vabzdys]].{{šaltinis|{{VLE|III|250||Justinas Straigis. Bitės}}}} Vienas iš daugiausiai auginamų ir žinomų nuo neatmenamų laikų vabzdžių. Bitės giminingos [[vapsva|vapsvoms]]. Manoma, jog, skirtingai nuo dabartinių bičių, jų tolimi protėviai buvo kitus vabzdžius medžiojantys [[plėšrūnas|plėšrūnai]].

Bitėmis nuo seniausių laikų domisi [[gamtininkas|gamtininkai]] ir [[mokslininkas|mokslininkai]], net [[psichologas|psichologai]] analizuoja jų šeimyninius santykius. Tyrinėjama neįprasta jų [[lizdas|lizdų]] [[architektūra]] ir [[korys|korių]] sandara. „Pasimokyk darbštumo iš bitės“ - – šį posakį žinojo ir [[senovės graikai]], ir [[kinai]], ir [[slavai]].

Nors iki šiandien nesutariama, ar medų nešančios bitės nuo seniausių laikų veisiasi [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], ar jos yra atvežtos [[ispanai|ispanų]], tačiau teigiama, kad [[1600]]  m. [[meksikiečiai]] ir kitos [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] tautos jau žinojo, kaip atsiranda medus. Į Šiaurės rytų Ameriką bites [[1530]] metaism. atvežė europiečiai, o ten gyvenusios gentys šiuos padarėliusbites vadino „baltųjų žmonių musėmis“.

* Trano (patino) galva apvali, facetinės [[akis|akys]] viršugalvyje susiglaudusios, paprastos akelės kaktoje. Pilvelis trumpas, storas, gale bukas. Tranai nuskrenda daugelį kilometrų ir radę apvaisina (ore) tuo tikslu išskridusias jaunas bites motinėles. Jie gali skraidyti iš vieno avilio į kitą niekieno netrukdomi, kai tuo tarpu bičių darbininkių į kitus avilius neįleidžia. Dėl to jie gali tapti ligų platinojais.

Didžiąją dalį šeimos sudaro darbininkės. Motinėlė paprastai būna tik viena, nes daugumos [[veislė|veislių]] jos viena kitą gelia. Tačiau kai kuriose veislėse pasitaiko, kad sugyvena ir dvi motinos. Tranai normalioje šeimoje gyvena tik vasarą - – rudenį jie paprastai išvaromi ir žūva.

Natūrali bičių gyvenimo vieta  – medžio [[drevė]]. Žmogus jas augina įvairiuose [[avilys|aviliuose]]. Medui pilti ir bičių [[lerva|lervoms]] auginti bitės siuva [[vaškas|vaškinius]] [[Korys|korius]] šešiakampėmis akutėmis (matematiškai optimalus konstrukcinis sprendimas). Įprastinio dydžio akelėse užauga darbininkės. Koriuose kiek didesnėmis akelėmis (traninis korys) išauga tranai, nes motinėlė į tokias akeles deda neapvaisintus [[kiaušinėlis|kiaušinėlius]]. Motinėlėms auginti bitės pasiuva keletą [[gilė]]s formos narvelių itin storomis sienelėmis. Kad bitės turėtų daugiau laiko [[medus|medui]] nešti, bitininkai joms įdeda mašinos pagamintų vaško plokštelių, iš kurių korį pasiūti galima daug greičiau. Plokštelėse įspaustas akelių raštas, tačiau jų sieneles bitėms vis viena tenka lipdyti pačioms. Senus, pajuodusius korius bitininkai išlydo, gautą vašką panaudodami šioms plokštelėms gaminti. Plokštelės įtvirtinamos tam skirtuose rėmeliuose, todėl ant jų pasiūtą korį vėliau galima iš avilio išimti (tarkim, medui išsukti).

Jei motina labai sena, o sąlygos spiesti nėra palankios, bitės pakeičia motiną tyliuoju būdu  – tiesiog užaugindamos jai pamainą pasiūtoje motininėje akelėje.

Norėdamos sunešti 1  kg medaus, bitės nektarą turi rinkti iš mažiausiai dviejų milijonų [[žiedas|žiedų]], ir su juo į avilį suskraidyti 120–150 tūkstančių kartų. Skrisdama ieškoti nektaro, bitė pasiekia iki 65 km/h greitį, taigi gali rungtyniauti su traukiniu, grįždama į avilį su 75 % jos svorio siekiančiu nektaro kroviniu, ji skrenda dvigubai lėčiau.

700 Lietuvoje augančių augalų rūšių turi nektaro, tačiau bitės renka medų tik iš 40 rūšių. Jų ieškodama, nuo avilio kasdien bitė nuskrenda apie 3  km.

Pajutusios dūmų kvapą bitės ruošiasi gaisrui - – prisisiurbia nektaro, kad prireikus galėtų pabėgti su maisto atsargomis. Tokios bitės tampa mažiau judrios ir mažiau agresyvios. Todėl bitininkas prieš atlikdamas kai kuriuos darbus [[dūminė|dūmine]] paleidžia į avilį dūmų.

Senovės gyventojai manė, kad [[medus]] - – nežemiškas dalykas, [[dievas|dievų]] dovana. Tikėta, kad medus krinta ant žemės iš dangaus ir virsta ryto rasa, o tada šviesius kaip perlus, aromatingus lašelius nuo žiedų surenka bitės. Medus - – žvaigždžių lietus, kuris sudrėkina žiedus. Jis - – dievų valgis, kartais nusiunčiamas žmonėms už dievų garbinimą.