Kurilų salos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 46°30′ š. pl. 151°30′ r. ilg. / 46.500°š. pl. 151.500°r. ilg. / 46.500; 151.500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kails (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
S nuorodos į google yra bloga mintis
Eilutė 20: Eilutė 20:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Ref}}
{{Ref}}

== Nuorodos ==
* google.co.uk / [https://www.google.co.uk/search?q=%D0%9A%D1%83%D1%80%D0%B8%D0%BB%D1%8C%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D0%BE%D1%81%D1%82%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0&oe=utf-8&aq=t&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF-8&hl=en&tbm=isch&source=og&sa=N&tab=wi&ei=jWxEUbe8G4vVPNLagIAC&biw=1525&bih=788&sei=nWxEUZjwDsqp0AWS7IGADw Kurilų salų nuotraukos]


{{commonscat|Kuril Islands}}
{{commonscat|Kuril Islands}}

08:27, 24 spalio 2015 versija

46°30′ š. pl. 151°30′ r. ilg. / 46.500°š. pl. 151.500°r. ilg. / 46.500; 151.500

Kurilų kraštovaizdis
Kurilų salų geografinė padėtis
Kurilų salos pagal jų priklausomybę Rusijai ir Japonijai iki 1945 metų

Kurilų salos (rus. Курильские острова, Čišima jap. 千島列島) – salynas šiaurės rytų Azijoje, driekiasi nuo Kamčiatkos pusiasalio šiaurėje iki Hokaido salos pietuose. Skiria Ochotsko jūrą (šiaurės vakaruose) nuo Ramiojo vandenyno. Grandinės ilgis ~1300 km. Kurilai priklauso Rusijai, Sachalino sričiai. Į pietines salas pretenduoja Japonija, apie tai plačiau skaityti - Kurilų salų konfliktas.

Geografija

Yra 56 didelės salos ir daug nedidelių salelių ir uolų. Didžiausios salos: Iturupas, Kunaširas, Paramuširas, Urupas. Bendras plotas 15 600 km². Salynas skirstomas į Šiaurės Kurilus ir Pietų Kurilus, skiriamus Kurilų sąsiaurio. Salos vulkaninės kilmės. Gausu veikiančių ugnikalnių (~40), dažni žemės drebėjimai, cunamiai. Aukščiausia viršukalnė – 2339 m Alaido ugnikalnis (Atlasovo sala). Kunašyro saloje yra aukščiausias salyne 141 metrų aukščio Iljos Muromiečio krioklys. Daug ežerų (dauguma krateriniai ir lagūniniai).

Gamta

Kurilų salos išskiriamos į du - šiaurės ir pietų ekoregionus. Šiaurinėje salyno dalyje būdingi kreivamiškiai, pajūrinės pievos, pietinėje spygliuočių (sachalininių kėnių, ajaninių eglių, daūrinių maumedžių) ir plačialapių medžių miškai. Gyvena baltapečiai jūriniai ereliai bei gausios jūrinių paukščių kolonijos, įskaitant Fulmarus glacialis, Fratercula cirrhata, narūnėlių, kirinių, alkinių ir kormoraninių paukščių. Iš žinduolių gyvena jūrinės ūdros, rudieji lokiai bei palei salų pakrantes jūros žinduolių gulyklos.

Ekonomika

Verčiamasi daugiausia žvejyba. Pirito, sieros gavyba.

Gyventojai

Iki atsikraustant į salas japonų ir netrūkus rusų kolonizatoriams, visose salose gyveno ainai. Dabar Kuriluose gyvena 16,8 tūkst. gyventojų; rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, totoriai, korėjiečiai, nivchai, orokai ir vietiniai ainai. Pagrindinės gyvenvietės – Kurilskas, Severo Kurilskas, Južno Kurilskas.

Šaltiniai