Zebžydovskio rokošas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Priežastys == |
== Priežastys == |
||
[[Vaizdas:Mikołaj Zebrzydowski.jpg|thumb|left|150px|Nikolajus Zebžydovskis]] |
|||
Konfliktas kilo dėl nesutarimų tarp karaliaus užsienio politikos (karo prieš Švediją) ir vidaus politikos siekių stiprinti karaliaus valdžią, besirėmusią magnatų ir vyskupų parama. Rokošo priežastimi tapo asmeninis karaliaus ir Nikolajaus Zebžydovskio ginčas, dėl kurio šis buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista tremtimi. |
Konfliktas kilo dėl nesutarimų tarp karaliaus užsienio politikos (karo prieš Švediją) ir vidaus politikos siekių stiprinti karaliaus valdžią, besirėmusią magnatų ir vyskupų parama. Rokošo priežastimi tapo asmeninis karaliaus ir Nikolajaus Zebžydovskio ginčas, dėl kurio šis buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista tremtimi. |
||
17:17, 23 spalio 2015 versija
Zebžydovskio rokošas (kartais vadinamas Sandomiro rokošu) – ATR bajorų karinė sąjunga (konfederacija), sudaryta Sandomiere ir kovojusi prieš karalių Zigmantą Vazą.
Priežastys
Konfliktas kilo dėl nesutarimų tarp karaliaus užsienio politikos (karo prieš Švediją) ir vidaus politikos siekių stiprinti karaliaus valdžią, besirėmusią magnatų ir vyskupų parama. Rokošo priežastimi tapo asmeninis karaliaus ir Nikolajaus Zebžydovskio ginčas, dėl kurio šis buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista tremtimi.
Karalius buvo apkaltintas saviizoliacija užsieniečių ir jėzuitų apsuptyje, siekiu įtvirtinti absoliučią valdžią (sosto perdavimas paveldint, bajorų privilegijų mažinimas, Seimui palikti tik patariamąjį balsą).
Eiga
Ilgą laiką ginčas vyko propagandinėmis priemonėmis, kurių pagalba abi pusės telkė šalininkus. Toks Rašalinių karas baigėsi 1607 m. Guzovo mūšyje, kuriame karaliaus šalininkai nugalėjo priešininkus.
Visgi, brolžudiškas konfliktas sustabdė absoliutizmo ir valdžios centralizacijos plėtrą, priešininkai susitaikė ir karalius atleido visiems dalyviams, kartu sustiprindamas privilegijuotą bajorijos padėtį.
Vienas iš rokošo vadų LDK – LDK taurininkas Jonušas Radvila I. 1607 m. liepos 6 d. karaliaus šalininkams pralaimėjus mūšį prie Guzovo pasitraukė iš politinės kovos, tačiau liko opozicijos rėmėjas. Išvykęs į užsienį gyveno Prancūzijoje ir Šveicarijoje, grįžo tik 1610 m.