Europos Parlamento rinkimai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:02, 21 spalio 2015 versija

Europos Parlamento rinkimai vyksta kas 5 metus visoje Europos Sąjungoje (ES) pagal visuotinę rinkimų teisę.

Istorija

Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių. 2009 m. Europos Parlamento rinkimai buvo surengti 27 ES šalyse tarp birželio 4 d. ir 7 d. (Lietuvoje – birželio 7 d.). Juose buvo išrinkti 736 parlamentarai, atstovaujantys apie 500 milijonų europiečių. Maždaug 375 milijonai žmonių galėjo balsuoti šiuose rinkimuose. Tai didžiausi istorijoje tarptautiniai rinkimai.

Daugelyje politikos sričių Europos Parlamentas turi lygias sprendimo galias kartu su ES Taryba – 28 Sąjungos šalių ministrais. Tuo tarpu kitose srityse – tokiose kaip žemės ūkis – Parlamento nuomonė yra patariamoji, o užsienio reikaluose jis tik informuojamas. Vis dėlto ir šiose srityse Parlamento debatai bei rezoliucijos daro įtaką ES Tarybos svarstymams bei sprendimams. Parlamentas taip pat turi plačias ES biudžeto sudarymo ir valdymo galias. Be to, jis vykdo kitų ES institucijų demokratinę kontrolę.

Rinkimų sistema

Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:

Tai turi būti proporcinio atstovavimo sistema arba perkeliamojo balso sistema (Single Transferable Vote);
Šalis gali būti padalinta į kelias rinkimų apygardas, jei tai pernelyg nesumažins rinkimų sistemos proporcingumo;
Rinkimų slenkstis sąrašams negali viršyti 5 procentų.

Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos.

Mažiausią leistiną balsuotojo bei kandidato amžių nustato atskirų ES šalių įstatymai. ES piliečiai, gyvenantys kitoje ES valstybėje negu jų kilmės šalis, turi teisę balsuoti bei kelti savo kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose toje šalyje, kur jie gyvena, tačiau šalys gali nustatyti tam papildomus reikalavimus. Keletas dabartinių Europos Parlamento narių išrinkti ne savo kilmės valstybėje.

Rinkimai Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje.

Lietuvoje Europos Parlamentas renkamas pagal proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą vienoje rinkimų apygardoje. Balsuotojas pasirenka partijos sąrašą, taip pat gali skirti pirmumo balsus penkiems pasirinkto sąrašo kandidatams. Mandatai gali būti skirti partijoms, surinkusioms ne mažiau kaip 5 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Galutinė išrinktų kandidatų eilė nustatoma pagal pirmumo balsus. Partija gali nutarti pateikti balsavimui uždarą kandidatų sąrašą – tuomet pirmumo balsų jo kandidatams skirti negalima, o galutinė kandidatų eilė sutampa su pirmine, kurią pateikė partija.

Rinkėjai Lietuvoje EP rinkimuose dalyvavo tris kartus (2004, 2009 ir 2014 m.).

Ketvirti Lietuvos istorijoje Europos parlamento rinkimai vyks 2019 m.

Dabartinis parlamentas

Šiuo metu Europos Parlamente yra 785 nariai iš 27 ES valstybių. 2009 m. birželio 4-7 d. buvo renkami 736 europarlamentarai. Daugumoje ES šalių (Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje) rinkimai vyko sekmadienį, birželio 7 d. Kipre, Latvijoje, Maltoje ir Slovakijoje bus balsuojama birželio 6 d., Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose – birželio 4 d., o Airijoje – birželio 5 d. Dviejose šalyse rinkimai vyko 2 dienas: Čekijoje – birželio 5 d. ir 6 d., o Italijoje – birželio 6 d. ir 7 d.

Preliminarūs ES masto rinkimų rezultatai buvo pirmąkart paskelbti birželio 7 d. (sekmadienį), po 22 val. Vidurio Europos laiku. Naujos sudėties Europos Parlamentas pirmąkart susirinko liepos 14 d. Strasbūre.

Nuorodos

Šaltiniai

@@ Eilutė 21: / Eilutė 21: @@
 Lietuvoje Europos Parlamentas renkamas pagal proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą vienoje rinkimų apygardoje. Balsuotojas pasirenka partijos sąrašą, taip pat gali skirti pirmumo balsus penkiems pasirinkto sąrašo kandidatams. Mandatai gali būti skirti partijoms, surinkusioms ne mažiau kaip 5 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Galutinė išrinktų kandidatų eilė nustatoma pagal pirmumo balsus. Partija gali nutarti pateikti balsavimui uždarą kandidatų sąrašą – tuomet pirmumo balsų jo kandidatams skirti negalima, o galutinė kandidatų eilė sutampa su pirmine, kurią pateikė partija.
-Rinkėjai Lietuvoje EP rinkimuose dalyvavo du kartus ([[2004 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2004]]ir [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009]] m.).
+Rinkėjai Lietuvoje EP rinkimuose dalyvavo tris kartus ([[2004 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2004,]] [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009]] ir 2014 m.).
+Ketvirti Lietuvos istorijoje [[2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|Europos parlamento rinkimai]] vyks [[2014|2019]] m.
-Treti Lietuvos istorijoje [[2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|Europos parlamento rinkimai]] vyks [[2014]] m. [[gegužės 25]] d.<ref>[http://www.vrk.lt/2014-europos-parlamento 2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą]</ref> Naujai penkerių metų kadencijai Lietuva turės 11 [[Europos Parlamentas|parlamentarų]] (vietoj 12 po [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009]] m. rinkimų).<ref>[http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2013:181:0057:01:LT:HTML 2013/312/ES: 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis]</ref>
 == Dabartinis parlamentas ==