XVII amžiaus 3-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 94: | Eilutė 94: | ||
* '''[[Spalio 12]]''' d. – lapkričio 27 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, [[Seimo maršalka]] Aleksandras Chaleckis (lenk. Aleksander Chalecki). |
* '''[[Spalio 12]]''' d. – lapkričio 27 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, [[Seimo maršalka]] Aleksandras Chaleckis (lenk. Aleksander Chalecki). |
||
* '''[[Lapkričio]]''' pab. [[ATR]] nedidelė karo flotilė sutriuškino Švedijos laivyną mūšyje prie Olyvos. |
* '''[[Lapkričio]]''' pab. [[ATR]] nedidelė karo flotilė sutriuškino Švedijos laivyną mūšyje prie Olyvos. |
||
* Mirė statybos vadovas, architektas, jėzuitas Jonas Prochovičius (Prochowicz, g. 1559 m. [[Minskas]]). Dirbo Nesvyžiuje ir Vilniuje, statant Šv. Kazimiero bažnyčią. |
|||
* Mirė statybos vadovas, architektas, VU profesorius, jėzuitas Povilas Bokša (g. 1552 m.). Vadovavo Šv. Kazimiero bažnyčios ir gretimų namų statyboms Vilniuje. |
|||
=== 1628 === |
=== 1628 === |
19:13, 19 spalio 2015 versija
XVII amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo 1621 m. ir baigėsi 1630 m.
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis
Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius
Dešimtmečiai: 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as
Metai: 1621 1622 1623 1624 1625 1626 1627 1628 1629 1630
Įvykiai
1621
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Birželio 17 d. Zaporožės kazokų Rada patvirtino dalyvavimą kare su Turkiją. 40 tūkst. kariuomenė patraukė prie Chotyno, kur stovėjo pagrindinės ATR jėgos.
- Rugpjūčio 21 d. karalius Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukė prie Rygos ir ją apgulė. LDK svarbiausios pajėgos buvo sutelktos karui prieš Osmanų imperiją.
- Rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 14 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Druckis-Sokolinskis.
- Rugsėjo 2 d. – spalio 9 d. prie Chotyno vyko mušis. ATR kariuomenė su Zaporožės kazokais nugalėjo daug didesnę Turkų sultono Osmano II armiją.
- Rugsėjo 25 d. Rygoje ATR įgula pasidavė švedams. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis.
- Spalio 9 d. Osmanų imperija pasirašė taikos sutartį su ATR. Turkai prarado iki 80 tūkst. karių. Po Chotyno mūšio Turkija atsisakė savo planu užkariauti Europą.
- Spalio 15 d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. Kristupas Radvila Jaunasis pasitraukė į Bauskę.
Mirtys
- Liepos 10 d. Vydeniškėse mirė LDK valstybės karinis ir kultūros veikėjas Martynas Marcelis Giedraitis (g. 1545 m. Aviliai). Mstislavlio vaivada nuo 1617 m.
- Rugsėjo 10 d. mirė LDK valstybės veikėjas Petras Viesiolovskis. Lietuvos didysis maršalka nuo 1611 m.
- Rugsėjo 24 d. Chotyne nuo sunkių sužalojimų mirė žymiausias XVII a. ATR didikas, garsus LDK karo vadas Jonas Karolis Chodkevičius (g ~1561). Nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada. Palaidotas Ostroge Ukrainoje.
- Iki spalio 11 d. mirė LDK valstybinis ir karinis veikėjas, nuo 1621 m. Smolensko vaivada Andrius Povilovičius Sapiega (g. ~1560 m.).
1622
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Sausio mėn. pr. švedai užėmė Valmiera ir kitas pilys.
- Liepos 5 d. Kristupas Radvila Jaunasis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti.
- Liepos 17 d. Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis prie Mituvos atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas II Adolfas, puolimą. Prasidėjo derybos dėl paliaubų, bet nerezultatyvios.
- Liepos 27 d. Stambulo kalėjime buvo nužudytas antrą kartą kalintas ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Samuilas Koreckis (g.~1586 m.). Palaidotas Korec mieste Ukrainoje.
- Rugpjūčio 10 d. (ar 20) Rygos miestiečiams tarpininkaujant Kristupas Radvila Jaunasis ir švedų maršalas Jokūbas De la Gardie pasirašė Mintaujos paliaubos iki 1623 m. gegužės 1 d. Paliaubos pasirašytos be valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos sutikimo.
- Norėdami sutvirtinti prekybą su Žemaitija, klaipėdiečiai pasiekė, kad būtų suvaržyta Kretingos prekyba: šiuo miesto pirkliai neteko teisės laisvai be Klaipėdos prekiauti su Karaliaučiumi.
1623
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Sausio 24 d. – kovo 7 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Sobieskis (lenk. Jakub Sobieski).
- Paliaubos LDK su Švedija buvo pratęstos iki 1625 m. kovą. Tai supykdė ATR valdovą, nes su esama didelė kariuomenė jis norėjo užimti Švedijos sostą.
- Gegužės 4 d. Varšuvoje mirė italų kompozitorius ir kapelmeisteris Asprilio Pačeli (ital. Asprilio Pacelli). Paskutinius 20 metų dirbo ATR ir vadovavo karališkai kapelai Varšuvoje, mokino dainavimu karalienę Konstanciją Habsburgaitę.
- Vilniuje prasidėjo nauji religiniai neramumai prieš evangelikus.
- Priimtas Vilniaus druskininkų gildijos statutas.
- Brastoje susirinko pirmasis LDK žydų seimas – Vaadas. Tai aukščiausia Lietuvos žydų savivaldos institucija, atstovavusi žydų bendruomenėms kahalams. Vaadas veikė iki 1762 m.
- Lapkričio 12 d. Vitebske prasidėjo stačiatikių sukilimas prieš unitus. Per riaušės buvo nužudytas Lietuvos arkivyskupas Juozapatas Kuncevičius. Jis uoliai propagavo Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių uniją, kuriai priešinosi stačiatikiai. Nuo 1643 m. palaimintasis, nuo 1867 m. šventasis.
1624
Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Vasario 11 d. – kovo 7 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Lovickis (lenk. Jan Łowicki). Seimas svarstė tolesnį karo su Švedija planą.
- Reikalaujant popiežiui Urbonui VIII, karalius Zigmantas Vaza išsiuntė kariuomenę malšinti Vitebsko sukilimą. Vėliau teisme, 120 žmonių buvo nuteisti mirtimi, iš miesto atimtos Magdeburgo teisės ir kitos privilegijos.
- Gegužės mėn. karalaitis Vladislovas Vaza išsirengė į metus trukusią kelionę po Europą, į kelionę į Romą. Ilgai ir sudėtingai kelionei vadovavo Lietuvos didysis kancleris kunig. Albrechtas Stanislovas Radvila, gerai pažinojęs tuometinį popiežių Urboną VIII.
- Vilniuje prasidėjo religiniai neramumai prieš evangelikus. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia sudegė, vėliau atstatyta.
- Rugsėjo 6 d. Padujoje mirė LDK valstybės ir bažnyčios veikėjas Mikalojus Pacas (g.~1570 m.). Žemaičių vyskupas 1610–1618 m.
- Tankiai mediniais namais užstatytas Kaunas nukentėjo nuo gaisro, tačiau greit atsistatė.
- Vilniuje siautėjo maro epidemija.
1625
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Sausio 7 d. – kovas Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Druckis-Sokolinskis.
- Vilniuje siautėjo maro epidemija.
- Karalius Zigmantas Vaza sukūrė Karališkųjų laivų komisiją (lenk. Komisja Okrętów Królewskich). 1624–1626 m. buvo pastatyti 7 karo laivai, jurėiviai – vietiniai kašubų žvejai, o juros pėstininkai samdomi iš anglų.
- Kristupas Radvila Jaunasis įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose. Tuo buvo nepatenkintas karalius Žygimantas Vaza.
- Lietuvos bajoras, jėzuitas Andrius Rudamina keliavo palei rytinę Afriką su misija į Indiją.
- Rugpjūčio mėn. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užėmė Koknese, Derptą (Tartų) ir Mitavą (Jelgavą), beveik visą Livoniją.
- Rugsėjo 7 d. švedai šturmų užėmė Biržus, o rugsėjo 27 d. – Bauskę.
- Spalį – lapkričio 5 d. ATR kariuomenė malšino kazoko Žmailo sukilimą Ukrainoje.
- Gruodžio 18 d. Trakuose mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Jonas Jurgis Radvila (g. 1588 m.). Nuo 1613 m. Trakų kaštelionas.
1626
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Sausio 7 d. Valmožės mūšyje Lietuvos didysis maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pralaimėjo Švedijos karaliui Gustavui II Adolfui.
- Sausio 17 d. lauko mušyje švedų armija nugalėjo LDK kariuomenę. Po mušio lietuvių kariuomenė pasitraukė ir perėjo prie partizaninio karo. LDK pasirašė paliaubas su švedais iki birželio 16 d.
- Sausio 27 d. – kovo 10 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Sobieskis (lenk. Jakub Sobieski).
- Vilniaus vyskupijos sinode nutarta mokyklose Šventąjį raštą aiškinti lenkiškai ir lietuviškai, į parapijas skirti lietuviškai mokančius vikarus.
- Birželio 6 d. Prūsijoje prie Pyliavos (vok. Pillau) išsilaipino Švedijos karalius Gustavas II Adolfas su 8 tūkst. kariuomenės. Prasidėjo karas dėl Prūsijos, greitai beveik be mūšio buvo užimti 16 miestų.
- Vasarą Smolensko vaivada Aleksandras Korvinas Gosievskis su LDK kariuomenės buriais Livonijoje atrėmė švedų puolimus. Bet rudenį prie Cėsių buvo sumuštas, pasiprašė paliaubas metams ir pasitraukė į Lietuvą.
- Kristupas Radvila Jaunasis, būdamas įsitikinęs reformatas, tęsė tėvo ir senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo pradėtus darbus, įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Slucke.
- Lapkričio 19 d. – gruodžio 3 d. Torūnėje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Martynas Žegockis (lenk. Marcin Żegocki).
- Gruodžio mėn. įvyko mūšis prie Kuoknesės. LDK pajėgos vėl pralaimėjo švedams, tačiau puolimą sustabdė.
Mirtys
- Vasario 13 d. Varniuose mirė LDK valstybės ir katalikų bažnyčios veikėjas, kunigas Stanislovas Kiška IV (g. 1584 m.). Nuo 1618 m. Žemaičių vyskupas, palaidotas Vilniuje.
- Mirė LDK karo ir valstybės veikėjas, Trakų vaivada nuo 1605 m. Aleksandras Chodkevičius (g. 1560 m.).
- Fransis Bekonas – anglų politikas, filosofas, eseistas.
1627
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Sausio 19 d. Baldenmuižėje (dab. Latvija) pasirašytos laikinos paliaubos tarp LDK bajorų, vadovaujamų Aleksandro Korvino Gosievskio ir Švedijos delegatų dėl karo veiksmų Livonijoje nutraukimo. Baldenmuižės paliaubos pasirašytos be ATR valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos bajorų sutikimo. Karalius ir lenkai už tai labai pyko ir kaltino išdavyste.
- Ruošiantis švedų antpuoliui, buvo pradėti Memelio apjuosimo žvaigždiniais gynybiniais pylimais darbai.
- Balandžio mėn. dalis Švedų armijos iš Pomeranijos buvo apsupta prie Hamerštaino ir pasidavė etmonui Stanislavui Koniecpolskiui. Dalis vokiečių samdinių perėjo tarnaut į lenkų pusė.
- Rugpjūčio mėn. mūšyje prie Diršau ne viena iš kariaujančių pusių nepasiekė pergalės. Bet karalius Gustavas II Adolfas buvo sužeistas į petį ir Švedijos armija atsitraukė.
- Spalio 12 d. – lapkričio 27 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Aleksandras Chaleckis (lenk. Aleksander Chalecki).
- Lapkričio pab. ATR nedidelė karo flotilė sutriuškino Švedijos laivyną mūšyje prie Olyvos.
- Mirė statybos vadovas, architektas, jėzuitas Jonas Prochovičius (Prochowicz, g. 1559 m. Minskas). Dirbo Nesvyžiuje ir Vilniuje, statant Šv. Kazimiero bažnyčią.
- Mirė statybos vadovas, architektas, VU profesorius, jėzuitas Povilas Bokša (g. 1552 m.). Vadovavo Šv. Kazimiero bažnyčios ir gretimų namų statyboms Vilniuje.
1628
Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Etmonai Stanislavas Koniecpolskis Lenkijoje ir Kristupas Radvila Jaunasis Lietuvoje pradėjo reformuoti armijos, bet pasijuto pinigų stygius, ypatingai artilerijai.
- Birželio 26 d. – liepos 18 d. Varšuvoje vyko karaliaus Zigmanto Vazos sušauktas neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jokūbas Sobieskis (lenk. Jakub Sobieski). Seimas pritarė dėl karo ženkliai padidinti mokesčius, prie jų prisidėjo net bažnyčia.
1629
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Sausio 9 d. – vasario 21 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Motiejus Manieckis (lenk. Maciej Maniecki).
- Vasarį lenkų armija buvo sutriuškinta prie Gužno. Imperatorius Ferdinandas II į pagalbą atsiūntė ekspėdicinį korpusą. Tuo metu Pomeranijoje jau veikė anksčiau atsiūstas korpusas.
- LDK kariuomenė aktivių veiksmų prieš švedus nesiėmė ir laukė įvykių atomazgos Prūsijoje.
- Kėdainiuose apsigyveno 80 vokiečių liuteronų šeimu, ramiai sugyveno su vietiniais kalvinistais.
- Smolensko vaivada Aleksandras Korvinas Gosievskis įsteigė jėzuitų rezidenciją Daugpilyje.
- Birželio 25 d. ATR Stanislavo Koniecpolskio kariuomenė sutriuškino švedų armiją mušyje prie Tričianos. Imperatoriaus ekspedicinis korpusas vos nepaėmė belaisviu pati karalių Gustavą Adolfą.
- Rugsėjo 25 d. Altmarke (netoli Gdansko), tarpininkaujant Prancūzijai, Anglijai ir Olandijai, buvo pasirašytos 6 metų taikos sutartis. Visą Livonija anapus Dauguvos, su Ryga buvo palikta švedams. Prūsija liko valdoma Brandenburgo elektoriaus, 6 metams buvo palikti švedams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda. ATR-Švedijos karas laikinai buvo baigtas.
- Lapkričio 13 –28 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Steponas Pacas (lenk. Stefan Pac).
1630
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Kovo mėn. prasidėjo Taraso Fedorovičiaus kazokų sukilimas Ukrainoje.
- Balandžio mėn. kazokai sutriuškino karūnos etmano Stanislavo Koniecpolskio kariuomenė prie Korsunės.
- Gegužės mėn. prie Perejaslavo su kazokais buvo pasirašytas kompromisinis susitarimas, kuris užbaigė Taraso Fedorovičiaus kazokų sukilimą.
- Birželio 18 d. valdovas Zigmantas Vaza Varšuvoje pasirašė raštą, kuriuo Vilniaus miesto magistratui leidžiama padidinti gaunamas pajamas – jam suteikiama teisė rinkti papildomus mokesčius (pavartės, už važiavimą grindiniu, tiltais, plaukiojimą Neries upe) iš pirklių ir kitų asmenų.
- Visą žiemą karalius Zigmantas Vaza su šeima ir artimaisiais nuo siautusio maro slėpėsi Tikocino pilyje. Karalaitis Vladislovas Vaza žiemą išgyveno Merkinėje.
Mirtys
- Sausio 19 d. Verkiuose prie Vilniaus mirė LDK politinis veikėjas, Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (g.~1572 m.).
- Mirė LDK ir ATR karinis ir valstybės veikėjas Kristupas Naruševičius (g.~1570 m.). Nuo 1618 m. Lietuvos didysis iždininkas.
- Mirė LDK ir ATR valstybės veikėjas, kunig. Jonas Druckis-Sokolinskis (g.~1560 m.).
- Krokuvoje mirė Lietuvos dailininkas, grafikas, kartografas Tomašas Makovskis (g.~1575 m. Makovas Mazovijoje). Išraižė dokumentiškai tikslių LDK miestų panoramų, 1613 m. nupiešė ir išraižė Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio užsakytą Lietuvos žemėlapį.
- mirė garsus Italų smuikų meistras Girolamo Amati