Elektromagnetinė indukcija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Elektromagnetinė indukcija''' – reiškinys, kai [[elektros srovė]] ima tekėti [[laidininkas|laidininku]], esančiu kintamajame [[magnetinis laukas|magnetiniame lauke]] arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas [[Maiklas Faradėjus|Maiklui Faradėjui]]. |
'''Elektromagnetinė indukcija''' – reiškinys blm, kai [[elektros srovė]] ima tekėti [[laidininkas|laidininku]], esančiu kintamajame [[magnetinis laukas|magnetiniame lauke]] arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas [[Maiklas Faradėjus|Maiklui Faradėjui]]. |
||
==Teorija== |
==Teorija== |
||
19:57, 11 spalio 2015 versija
Elektromagnetinė indukcija – reiškinys blm, kai elektros srovė ima tekėti laidininku, esančiu kintamajame magnetiniame lauke arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas Maiklui Faradėjui.
Teorija
Viena iš Maksvelo lygčių yra užrašoma kaip
kur E yra elektrinio lauko stipris, B yra magnetinė indukcija. Integriniu pavidalu, jei turime paviršių S, kurį riboja kontūras C, tai ši lygtis įgauna tokį pavidalą:
čia dl yra nykstamai mažas kontūro C elementas, dS yra nykstamai mažas paviršiaus S elementas. Nagrinėjant atvejį, kai kintamame magnetiniame lauke patalpinama ritė, sudaryta iš N vijų, iš paskutinės lygties gaunama, kad
kur
- yra magnetinio lauko srautas,
- yra indukuotoji elektrovaros jėga.
Paskutinioji lygtis ir yra matematinė Faradėjaus dėsnio išraiška. Tai yra, magnetinio lauko srauto, kertančio kontūrą, kitimas laike sukelia kontūre elektrovaros jėgą ir kontūru ima tekėti elektros srovė.
Pritaikymas
Elektromagnetinė indukcija yra generatorių, transformatorių, indukcijos variklių, elektros variklių, sinchroninių variklių ir soleinoidų pagrindas.