Elektromagnetinė indukcija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Elektromagnetinė indukcija''' – reiškinys, kai [[elektros srovė]] ima tekėti [[laidininkas|laidininku]], esančiu kintamajame [[magnetinis laukas|magnetiniame lauke]] arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke. Šis reiškinys yra [[Generatorius|generatorių]], [[Transformatorius|transformatorių]], [[indukcijos variklis|indukcijos variklių]], [[Elektros variklis|elektros variklių]], sinchroninių variklių ir [[soleinoidas|soleinoidų]] pagrindas. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas [[Maiklas Faradėjus|Maiklui Faradėjui]].
'''Elektromagnetinė indukcija''' – reiškinys, kai [[elektros srovė]] ima tekėti [[laidininkas|laidininku]], esančiu kintamajame [[magnetinis laukas|magnetiniame lauke]] arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke.

==Teorija==


Viena iš [[Maksvelo lygtys|Maksvelo lygčių]] yra užrašoma kaip
Viena iš [[Maksvelo lygtys|Maksvelo lygčių]] yra užrašoma kaip
Eilutė 18: Eilutė 20:


Paskutinioji lygtis ir yra matematinė Faradėjaus dėsnio išraiška. Tai yra, magnetinio lauko srauto, kertančio kontūrą, kitimas laike sukelia kontūre elektrovaros jėgą ir kontūru ima tekėti elektros srovė.
Paskutinioji lygtis ir yra matematinė Faradėjaus dėsnio išraiška. Tai yra, magnetinio lauko srauto, kertančio kontūrą, kitimas laike sukelia kontūre elektrovaros jėgą ir kontūru ima tekėti elektros srovė.
==Pritaikymas==

Elektromagnetinė indukcija yra [[Generatorius|generatorių]], [[Transformatorius|transformatorių]], [[indukcijos variklis|indukcijos variklių]], [[Elektros variklis|elektros variklių]], sinchroninių variklių ir [[soleinoidas|soleinoidų]] pagrindas. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas [[Maiklas Faradėjus|Maiklui Faradėjui]].

{{elektromagnetizmas-stub}}
{{elektromagnetizmas-stub}}
{{Vikižodynas|elektromagnetinė indukcija|no=T}}
{{Vikižodynas|elektromagnetinė indukcija|no=T}}

18:19, 29 rugsėjo 2015 versija

Elektromagnetinė indukcija – reiškinys, kai elektros srovė ima tekėti laidininku, esančiu kintamajame magnetiniame lauke arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke.

Teorija

Viena iš Maksvelo lygčių yra užrašoma kaip

kur E yra elektrinio lauko stipris, B yra magnetinė indukcija. Integriniu pavidalu, jei turime paviršių S, kurį riboja kontūras C, tai ši lygtis įgauna tokį pavidalą:

čia dl yra nykstamai mažas kontūro C elementas, dS yra nykstamai mažas paviršiaus S elementas. Nagrinėjant atvejį, kai kintamame magnetiniame lauke patalpinama ritė, sudaryta iš N vijų, iš paskutinės lygties gaunama, kad

kur

yra magnetinio lauko srautas,
yra indukuotoji elektrovaros jėga.

Paskutinioji lygtis ir yra matematinė Faradėjaus dėsnio išraiška. Tai yra, magnetinio lauko srauto, kertančio kontūrą, kitimas laike sukelia kontūre elektrovaros jėgą ir kontūru ima tekėti elektros srovė.

Pritaikymas

Elektromagnetinė indukcija yra generatorių, transformatorių, indukcijos variklių, elektros variklių, sinchroninių variklių ir soleinoidų pagrindas. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas Maiklui Faradėjui.