Altajaus kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
6 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S (Atšauktas naudotojo 212.52.53.167 (Aptarimas) darytas keitimas 4700207)
[[Vaizdas:2006-07 altaj belucha.jpg|thumb|230px|left|Beluchos kalnas]]
[[Vaizdas:2006-07 altaj steppe.jpg|thumb|230px|left|Altajaus stepės]]
Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ( [[Katūnės kalnagūbris|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt. ), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai ( Ubos, Čergino, Baščelako ) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys|Čujos]], Kurajaus ir kt.).
 
Klimatas žemyninis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28 °C priekalnėse, iki -32 °C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga 19-22 °C temperatūra, aukštikalnėse 14-16 °C. Vakariniuose ir šiaurės rytiniuose šlaituose, kuriuos pasiekia drėgnos oro masės, iškrenta iki 1200 mm kritulių per metus, tuo tarpu pietuose – vos iki 200 mm. Charakteringos kalnų audros ( [[fenas|fenai]] ). Altajuje žinoma ~1500 [[ledynas|ledynų]] (bendras jų plotas 900 km²).
 
Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija (upė)|Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]].
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu