Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ViršuLF (aptarimas | indėlis)
Dexbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Parsoid bug phab:T107675
Eilutė 141: Eilutė 141:
Daniil Kolmin
Daniil Kolmin
Kirill Kornilov
Kirill Kornilov
<nowiki> </nowiki>Žilvinas Beniuševičius Gediminas Bubelis
Žilvinas Beniuševičius Gediminas Bubelis
Marius Miliauskas
Marius Miliauskas
Mantas Daraskevicius
Mantas Daraskevicius

16:14, 20 rugsėjo 2015 versija

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – teatras Vilniuje, biudžetinė nacionalinė įstaiga, organizuojanti muzikinio scenos meno kūrimą ir jo viešą atlikimą. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Vaizdas:Operos ir baleto teatras.jpg
Operos ir baleto teatro pastatas
Vaizdas:Side of Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.JPG
Operos ir baleto teatro pastatas.

Operos ir teatro istorija Lietuvoje

Operos teatro Lietuvoje pradžia galima laikyti 1636 m., kada Vilniuje, Žemutinėje pilyje, buvo pastatyta dramaturgo italo Virgilio Pucitelli opera „Il ratto d’Elena” („Elenos pagrobimas“).

XVII a. viduryje Vilniuje pradėjo lankytis italų, vokiečių operų trupės.

Po Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo, didikai, vis labiau slegiami rusų, ilgainiui didesnių teatrinių ansamblių nebepajėgė išlaikyti, todėl mirė kurį laiką egzistavęs vadinamasis Dvaro teatras.

1854 m. Rotušės rūmuose atidarytas Vilniaus miesto teatras. Čia buvo statomos daugiausia italų, o vėliau ir rusų operos.

XIX a. pabaigoje vyko vadinamieji „Klojimų vakarai“. 1899 m. Palangoje pastatytas „Amerika pirtyje“ – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Jo autoriai – Antanas Vilkutaitis-Keturakis ir Juozas Vilkutaitis.

XIX a. su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Nacionalinės filharmonijos salėje, įvyko dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.

1920 m. pabaigoje Kaune įsteigta Operos vaidykla. Pirmasis spektaklis – Giuseppe Verdi „Traviata“. 1922 m. pradžioje Vaidykla buvo suvalstybinta. 1925 m. baleto trupė atliko pirmąjį savarankišką spektaklį – Leo Delibes’o „Coppelia".

Vokietijai okupavus Lietuvą, 1941 m. pabaigoje Vilniuje buvo įsteigtas operos teatras.

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, operos teatras buvo atskirtas nuo dramos ir 1944 m. pavadintas Valstybiniu operos ir baleto teatru. 1948 m. jis buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių.

1974 m. teatras persikėlė į naujus rūmus, ten, kur dabar ir įsikūręs Operos ir baleto teatras.

Valstybės opera (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras)

Nuo 1998 m. teatras vadinamas Nacionaliniu operos ir baleto teatru.

2003 m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas – asociaciją „Opera Europa“ ir ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija).

Pavadinimų kaita

  • 1920 - 1922 m. - Operos vaidykla
  • 1922 - 1925 m. - Valstybės opera
  • 1925 - 1940 m. - Valstybės teatras
  • 1940 - 1941 m. - Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
  • 1941 - 1944 m. - Kauno didysis teatras
  • 1944 - 1990 m. - LTSR valstybinis operos ir baleto teatras, Tautų draugystės ordino akademinis operos ir baleto teatras
  • 1990 - 1998 m. - Lietuvos operos ir baleto teatras
  • Nuo 1998 m. Liepos 1 d. - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Teatro veiklos tikslai

LTSR valstybinis operos ir baleto teatras iki 1974 m. (dab. Lietuvos rusų dramos teatras)
Vaizdas:OperaVilnius4.jpg
Operos ir baleto kurinių herojai teatro fasade
  • Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.
  • Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
  • Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
  • Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.

Vadovai

Dirigentai

Operos solistai

  • Joana Gedmintaitė (sopranas)
  • Sandra Janušaitė (sopranas)
  • Sigutė Stonytė (sopranas)
  • Julija Stupnianek (sopranas)
  • Regina Šilinskaitė (sopranas)
  • Irena Zelenkauskaitė (sopranas)
  • Viktorija Miškūnaitė (sopranas)
  • Laima Jonutytė (mecosopranas)
  • Eugenija Klivickaitė (mecosopranas)
  • Inesa Linaburgytė (mecosopranas)
  • Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)
  • Tomas Pavilionis (tenoras)
  • Vytautas Kurnickas (tenoras)
  • Rafailas Karpis (tenoras)
  • Mindaugas Jankauskas (tenoras)
  • Arūnas Malikėnas (baritonas)
  • Dainius Stumbras (baritonas)
  • Eugenijus Chrebtovas (baritonas)
  • Vladas Bagdonas (bosas)
  • Egidijus Dauskurdis (bosas)
  • Liudas Norvaišas (bosas)
  • Tadas Girininkas (bosas)

Choras

Baletas

Baleto solistai

Nailia Adigamova, Živilė Baikštytė, Inga Cibulskytė, Miki Hamanaka, Olga Konošenko, Eglė Špokaitė, Rasa Taučiūtė, Eligijus Butkus, Romas Ceizaris, Aurelijus Daraškevičius, Valerijus Fadejevas, Nerijus Juška, Aleksandras Molodovas, Aurimas Paulauskas, Mar­ty­nas Ri­mei­kis, Edvardas Smalakys, Igoris Zaripovas, Andrius Žužžalkinas, Anastasija Tciumakova.

Baleto trupė

Inga Augutytė Ana Baranova Skaidrė Baranskaja Goda Bernotaitė Vaida Sniurevičiutė Egle Brunzaitė Žavinta Čičelytė Asta Gailiušaitė Evelina Kiršytė Elena Dobrygina Kristina Gudziunaite Kristina Galalytė Julija Turkina Monika Garlauskaitė Olga Lopatcenkova Viktorija Gratulevičiūtė Vita Jaristo Urte Bareisyte Maja Dolidze Ilva Juodpusytė Jelena Lebedeva Margarita Makejeva Eglė Medžiūnaitė Antanina Maksimovic Greta Gylyte Jekaterina Romankova Jolita Pilipavičiūtė Olga Rudiakevič Audronė Stackevičiūtė Jolanta Stungytė Margarita Verigaite Tomas Ceizaris Kipras Chlbinskas Jaunius Kasperavičius Laurynas Navickas Anton Pestechin Laimis Roslekas Voicech Zuromskas Daniil Kolmin Kirill Kornilov Žilvinas Beniuševičius Gediminas Bubelis Marius Miliauskas Mantas Daraskevicius Rimas Smalakys Vaidas Steponkus

Orkestras

Dirigentai

Šaltiniai, nuorodos