Fovizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:01, 19 rugsėjo 2015 versija

Fovizmas (pranc. les fauves 'laukiniai žvėrys') – tai modernaus meno srovė, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas išsivystė iš impresionistinės ir neoimpresionistinės dailės. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūralios spalvos.

Terminas kilęs nuo kritiko Louis Vauxcelles panaudotų žodžių fauves (laukiniai žvėrys) apibūdinant grupę tapytojų, tarp kurių Anri Matisas, Andrė Derenas, Morisas de Vlaminkas ir kiti, 1905 m. Paryžiaus Rudens salone. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys – tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės perspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.

Garsiausi dailininkai

Dailininkų fovistų grupė susikūrė Paryžiuje ir eksponavo kartu 1905 − 1907 m. Vėliau kai kurie šių dailininkų pasuko kitų meninių ieškojimų keliu.

Anri Matisas (Henri Matisse, 1869–1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
Andrė Derenas (Andre Derain, 1880–1954) tapė natiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
Morisas Vlaminkas (Maurice de Vlaminck, 1876–1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).

Fovistų sąrašas:

Nuorodos

v • a • r

Modernizmo kryptys

Fovizmas · Kubizmas · Futurizmas · Ekspresionizmas · Abstrakcionizmas · Siurrealizmas · Art Deco · Dadaizmas

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Graffiti Užupis Vilnius (5997519331).jpg|250px|thumb| Anri Matiso vieno garsiausių kūrinių „Šokis“ grafiti (centre) Vilniuje]]
-'''Fovizmas''' ({{fr|les fauves}} 'laukiniai žvėrys') – tai modernaus [[menas|meno]] srovė, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į [[impresionizmas|impresionistų]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūralios [[spalvos]].
+'''Fovizmas''' ({{fr|les fauves}} 'laukiniai žvėrys') – tai modernaus [[menas|meno]] srovė, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas išsivystė iš [[impresionizmas|impresionistinės]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistinės]] dailės. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūralios [[spalvos]].
 Terminas kilęs nuo kritiko Louis Vauxcelles panaudotų žodžių ''fauves'' (laukiniai žvėrys) apibūdinant grupę tapytojų, tarp kurių Anri Matisas, Andrė Derenas, Morisas de Vlaminkas ir kiti, 1905 m. Paryžiaus Rudens salone. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys – tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės [[perspektyva|perspektyvos]]. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, [[taikomoji dailė|taikomajai dailei]], [[plakatas|plakato]] menui.