Fovizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 50 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q166593.
SubRE (aptarimas | indėlis)
-A. Ruso, ne fovistas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Rousseau-Hungry-Lion.jpg|250px|thumb|Henri Rousseau paveikslas „Alkanas Liūtas“]]
[[Vaizdas:Graffiti Užupis Vilnius (5997519331).jpg|250px|thumb| Anri Matiso vieno garsiausių kūrinių „Šokis“ grafiti (centre) Vilniuje]]
'''Fovizmas''' ({{fr|les fauves}} 'laukiniai žvėrys') – tai modernaus [[menas|meno]], ypač [[dailė]]s, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į [[impresionizmas|impresionistų]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – [[spalva]]. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys – tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės [[perspektyva|perspektyvos]]. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, [[taikomoji dailė|taikomajai dailei]], [[plakatas|plakato]] menui.
'''Fovizmas''' ({{fr|les fauves}} 'laukiniai žvėrys') – tai modernaus [[menas|meno]], ypač [[dailė]]s, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į [[impresionizmas|impresionistų]] ir [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūralios [[spalvos]]. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys – tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės [[perspektyva|perspektyvos]]. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, [[taikomoji dailė|taikomajai dailei]], [[plakatas|plakato]] menui.


== Garsiausi dailininkai ==
== Garsiausi dailininkai ==
Dailininkų fovistų grupė susikūrė Paryžiuje ir eksponavo kartu 1905 − 1907 m. Vėliau kai kurie šių dailininkų pasuko kitų meninių ieškojimų keliu.
* ''Anri Matisas'' (''[[Henri Matisse]]'', 1869–1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė [[skulptūra]]s, iliustravo knygas, kūrė [[interjeras|interjerus]]. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena [[eskizas|eskizus]], iš tiesų tai yra gerai apgalvota [[kompozicija]], o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė [[peizažas|peizažus]], kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
* ''Anri Matisas'' (''[[Henri Matisse]]'', 1869–1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė [[skulptūra]]s, iliustravo knygas, kūrė [[interjeras|interjerus]]. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena [[eskizas|eskizus]], iš tiesų tai yra gerai apgalvota [[kompozicija]], o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė [[peizažas|peizažus]], kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
* ''Andrė Derenas'' (''[[Andre Derain]]'', 1880–1954) tapė [[natiurmortas|natiurmortus]] ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir [[pilka|pilki]] tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
* ''Andrė Derenas'' (''[[Andre Derain]]'', 1880–1954) tapė [[natiurmortas|natiurmortus]] ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir [[pilka|pilki]] tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
* ''Moriso Vlaminko'' (''[[Maurice de Vlaminck]]'', 1876–1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena [[vitražas|vitražus]] („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).
* ''Moriso Vlaminko'' (''[[Maurice de Vlaminck]]'', 1876–1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena [[vitražas|vitražus]] („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).
Fovistų sąrašas:
{| width="70%"
|- valign="top"
| width="35%" |
* [[Henri Matisse]]
* [[Andre Derain]]
* [[Maurice de Vlaminck]]
* [[Albert Marquet]]
* [[Kees van Dongen]]
* [[Raoul Dufy]]
| width="35%" |
* [[Louis Valtat]]
* [[Othon Friesz]]
* [[Georges Braque]]
* [[Charles Camoin]]
* [[Jean Puy]]
|}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

00:22, 19 rugsėjo 2015 versija

Anri Matiso vieno garsiausių kūrinių „Šokis“ grafiti (centre) Vilniuje

Fovizmas (pranc. les fauves 'laukiniai žvėrys') – tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į impresionistų ir neoimpresionistų darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūralios spalvos. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys – tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės perspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.

Garsiausi dailininkai

Dailininkų fovistų grupė susikūrė Paryžiuje ir eksponavo kartu 1905 − 1907 m. Vėliau kai kurie šių dailininkų pasuko kitų meninių ieškojimų keliu.

  • Anri Matisas (Henri Matisse, 1869–1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas – ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
  • Andrė Derenas (Andre Derain, 1880–1954) tapė natiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
  • Moriso Vlaminko (Maurice de Vlaminck, 1876–1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).

Fovistų sąrašas:

Nuorodos