Kaišiadorių herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
33 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
S
vikifikuota, patikslinta žirgų pozicija
(neteisingai parašytas žodis)
S (vikifikuota, patikslinta žirgų pozicija)
 
|sr2=1968}}
 
'''Kaišiadorių herbas''' - – vienas iš [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių raj]]. savivaldybės ir [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]] miesto [[Heraldika|heraldikos]] atributų.
 
== Aprašas ==
 
Herbo [[sable|juodame]] lauke keturi [[argent|sidabriniai]] stilizuoti [[Arklys|žirgai]] su besiplaikstančiais sidabriniais [[karčiai]]s ir [[gules|raudonomis]] akimis. Antrasis ir ketvirtasis nuo viršaus žirgai atsisukę į dešinę.
 
=== Simbolika ===
Žirgai primena skirtingomis kryptimis pralekiančius [[traukinys|traukinius]], ilgi banguoti žirgų karčiai - – [[garvežys|garvežių]] paliekamų dūmų juostas, o raudonos akys - – [[žibintas|žibintus]]. Šios figūros įkomponuotos juodame skyde. Ši spalva yra klasikinė, nuo seno naudojama heraldinėje praktikoje.
 
== Istorija ==
[[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] laikotarpiu su Kaišiadorių apylinkėmis galime sieti [[Trakų kunigaikštystė]]s, vėliau [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] herbus. Čia gyveno arba turėjo dvarus žymūs Lietuvos didikai ir bajorai [[Oginskiai]], [[Riomeriai]], [[Tiškevičiai]], [[Pociejai]] ir kiti, kurie naudojo savo giminių herbus. Kai kurie miesteliai [[XVIII a.]] gavo savivaldos privilegijas ir herbus - – tai [[Žiežmariai]], [[Žasliai]], [[Rumšiškės]] ir [[Darsūniškis]]. Dabartinio miesto apylinkės dar [[XX a.]] pradžioje priklausė Žiežmarių parapijai ir valsčiui, todėl siejosi su šiuo miesteliu, kurio herbe buvo vaizduojamas [[šv. Stanislovas]] (tiesa, šis ryšys tėra istorinis, nes herbas dėl to meto politinių aplinkybių neturėjo juridinės reikšmės ne tik aplinkiniams kaimams, bet ir pačiam miesteliui).
 
Lietuvos heraldikos atgimimas žymus [[1966]]–[[1970]] metais, kuomet prie Lietuvos TSR kultūros ministerijos veikė Heraldikos komisija, kuri rūpinosi miestų istorinių herbų atkūrimu ir naujų paruošimu. [[1968]] metais ši komisija aprobavo istorinį [[Rumšiškių herbas|Rumšiškių]] ir naujai sukurtą Kaišiadorių herbus. Juos abu paruošė dailininkas [[Arūnas Tarabilda]].
 
Nors dabartinių Kaišiadorių vietoje gyventojų pėdsakus parodo net priešistorinių laikų dirbiniai, o istoriniai rašytiniai šaltiniai Kaišiadorių gyvenvietę mini jau keletą šimtmečių, tačiau didžiausią įtaką miestelio išaugimui turėjo maždaug [[1860]] metais per [[Jatkonys|Jatkonių]] kaimo ir Kaišiadorių dvaro laukus nutiesta [[Peterburgas|Peterburgo]]-[[Varšuva|Varšuvos]] geležinkelio atšaka į [[Virbalis|Virbalį]], taip pat [[1871]] metais pratęsta Kaišiadorių - – [[Liepoja|Liepojos]] geležinkelio linija. Tokiu būdu dabartinio miesto vietoje atsirado reikšmingas geležinkelių mazgas su stotimi, šalia kurios ir išaugo miestelis. Atsižvelgiant į geležinkelio reikšmę miesto raidai dailininkas A. Tarabilda Kaišiadorių herbo figūromis ir pasirinko lekiančius keturis baltus stilizuotis žirgus su vėjyje besiplaikstančiais karčiais ir raudonomis akimis.
 
[[1996]]  m. [[spalio 18]] d. herbą [[Lietuvos Respublikos Prezidentas]] patvirtino dekretu Nr. 1076. Herbo etalono autorius  – dailininkas [[Arvydas Každailis]], kuris suheraldino A. Tarabildos 1968  m. paruoštą herbą.
 
== Taip pat skaitykite ==

Naršymo meniu