Stanislovas Soltanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
== Bkiografija == |
== Bkiografija == |
||
Lietuvos bajorų Soltanų giminės atstovas, herbo „Abdank“ savininkas. Stanislovo Soltano ir Elenos Romerytės sūnus. |
Lietuvos bajorų Soltanų giminės atstovas, herbo „Abdank“ savininkas. Stanislovo Soltano ir Elenos Romerytės sūnus. |
||
[[1782]] metais gavo Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybę, [[1790]] metais tapo Lietuvos dižiuoju pakamariu. [[1782]] metais gavo LDK armijos generolo-majoro titulą. |
|||
[[1788]] metais buv išrinktas į Ketverių metų seimą (1788—1792). Seimo darbo metu įėjo į patriotinę grupuotę ir palaikė naują Lenkijos konstituciją, priimtą [[1791]] metų [[gegužės 3]] d. Tais pačiais metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę. |
|||
[[1792]] metais ATR-Rusijos karo metu pasisakė prieš Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio prisijungimą prie Targovicos konfederacijos, [[Liepos 21]] d. emigravo į Saksoniją. |
|||
[[1794]] metais tapo vienas išKostiuško sukilimo organizatorių Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje prieš Rusijos viešpatavimą. Po sukilimo numalšinimo buvo areštuotas ir ištremtas į Kazanę. [[1796]] metais naujas Rusijos imperatorius [[Pavelas I]] išlaisvino Stanislovą Soltaną ištremties. |
|||
[[1806]]—[[1807]] metais kartu su pulkininku F. Potockiu bandė organizuoti naują sukilimą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, [[1808]] metais išvažiavo į Lenkijos didžiają kunigaikštystę. |
|||
[[1812]] metais, Napoleono Bonaparti invazijos į Rusiją metu, Prancūzijos imperatoriaus buvo įtrauktas į LDK laikinos vyriausybės sudėtį. [[Liepos 18]] d. atvyko į Vilnių, bet dėl ligos nuo [[rugpjūčio 24]] iki [[lapkričio 6]] d. nevykdė savo pareigų. Po Prancūzų pralaimėjimo buvo prverstas pakartotinai išvažiuoti į emigraciją. |
|||
[[1782]] metais tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. [[1813]] metais gavo prancūzišką Garbingo legiono ordiną. |
|||
== Šeima == |
== Šeima == |
||
12:03, 16 rugsėjo 2015 versija
.jpg)
Stanislovas Soltanas (lenk. Stanisław Sołtan, 1756 m. rugpjūčio 27 d. – 1836 m., Mituva) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis vėliavininkas (1782–1790), Lietuvos didysis pakamaris (1790–1791), Lietuvos dvaro maršalka (1791–1792), Lietuvos lauko buožės generolas-adjutantas, laisvamanis ir masonas. Slanomo seniūnas.
Bkiografija
Lietuvos bajorų Soltanų giminės atstovas, herbo „Abdank“ savininkas. Stanislovo Soltano ir Elenos Romerytės sūnus.
1782 metais gavo Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybę, 1790 metais tapo Lietuvos dižiuoju pakamariu. 1782 metais gavo LDK armijos generolo-majoro titulą.
1788 metais buv išrinktas į Ketverių metų seimą (1788—1792). Seimo darbo metu įėjo į patriotinę grupuotę ir palaikė naują Lenkijos konstituciją, priimtą 1791 metų gegužės 3 d. Tais pačiais metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.
1792 metais ATR-Rusijos karo metu pasisakė prieš Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio prisijungimą prie Targovicos konfederacijos, Liepos 21 d. emigravo į Saksoniją.
1794 metais tapo vienas išKostiuško sukilimo organizatorių Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje prieš Rusijos viešpatavimą. Po sukilimo numalšinimo buvo areštuotas ir ištremtas į Kazanę. 1796 metais naujas Rusijos imperatorius Pavelas I išlaisvino Stanislovą Soltaną ištremties.
1806—1807 metais kartu su pulkininku F. Potockiu bandė organizuoti naują sukilimą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, 1808 metais išvažiavo į Lenkijos didžiają kunigaikštystę.
1812 metais, Napoleono Bonaparti invazijos į Rusiją metu, Prancūzijos imperatoriaus buvo įtrauktas į LDK laikinos vyriausybės sudėtį. Liepos 18 d. atvyko į Vilnių, bet dėl ligos nuo rugpjūčio 24 iki lapkričio 6 d. nevykdė savo pareigų. Po Prancūzų pralaimėjimo buvo prverstas pakartotinai išvažiuoti į emigraciją.
1782 metais tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. 1813 metais gavo prancūzišką Garbingo legiono ordiną.
Šeima
Stanislovas Soltanas buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Pranciška Teofilė Radvilaitė. Vaikai: Adomas Leonas Liudvikas, Ana ir Elena.
Antrą kartą vedė Konstanciją Taplocką. Vaikai: Stanislovas, Vladislovas ir Elena.
Literatūra
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
