Nėginiai apskritažiomeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 2 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q857497 (translate me)
Kails (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
* [[Nėgės]] (''Petromyzoniformes'')
* [[Nėgės]] (''Petromyzoniformes'')
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Nėginiai apskritažiomeniai''' ({{La|Cephalaspidomorphi}}) – [[bežandžiai|bežandžių]] (''Agnatha'')[[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis [[nėgės|nėgių]] būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:
'''Nėginiai apskritažiomeniai''' ({{La|Cephalaspidomorphi}}) – [[bežandžiai|bežandžių]] (''Agnatha'') [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis [[nėgės|nėgių]] būrys su nėginių šeima. Lietuvoje aptinkamos 4 savaiminės rūšys:
* [[Ukraininė nėgė]] (''Eudontomyzon mariae'')<ref>glis.lt / [http://www.glis.lt/?pid=1&news_id=434 Aptikta dar viena nėgių rūšis – ukraininė nėgė] | 2015-04-29</ref>
* [[Jūrinė nėgė]] (''Petromyzon marinus''). Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. '''Pav.'''
* [[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'')
* [[Upinė nėgė]] (''Lampetra fluviatilis'')
* [[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'')
* [[Mažoji nėgė]] (''Lampetra planeri'')
* [[Jūrinė nėgė]] (''Petromyzon marinus''). Rūšis įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. '''Pav.'''


== Gyvenimo būdas ==
== Gyvenimo būdas ==
Eilutė 21: Eilutė 22:
== Kvėpavimo sistema ==
== Kvėpavimo sistema ==
Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į [[iešmutis|iešmučio]] - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.
Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į [[iešmutis|iešmučio]] - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.

== Taip pat skaityti ==
* [[Sąrašas:Lietuvos žuvys|Lietuvos žuvys]]

== Šaltiniai ==
{{Ref}}

== Nuorodos ==
* vddb.library.lt / [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_202826-99049/DS.005.0.01.ETD Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Zoologijos katedra. NĖGIŲ VINGILIŲ (''PETROMYZONTIDAE'') PAPLITIMAS IR BŪKLĖ LIETUVOS UPĖSE], Roberto Staponkaus Zoologijos magistro darbas. Mokslo vadovas: Doc. dr. E. Bukelskis VILNIUS, 2010


[[Kategorija:Bežandžiai]]
[[Kategorija:Bežandžiai]]

23:50, 13 rugsėjo 2015 versija

Cephalaspidomorphi
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Bežandžiai
( Agnatha)
Klasė: Nėginiai apskritažiomeniai
( Cephalaspidomorphi)
Būrys

Nėginiai apskritažiomeniai (lot. Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha) stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje aptinkamos 4 savaiminės jų rūšys:

Gyvenimo būdas

Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upes. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelerių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.

Kvėpavimo sistema

Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.

Taip pat skaityti

Šaltiniai

Nuorodos