Fotomontažas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 22 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q828107.
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 10: Eilutė 10:
Pirmaisiais [[XX amžius|XX amžiaus]] dešimtmečiais laisvai kombinuojamų priemonių idėja atgimė, kai dailininkai - [[kubizmas|kubistai]] pradėjo iš popieriaus, butelių etikečių, bei kitokių daiktų klijuoti savo abstrakčių kūrinių tekstus.
Pirmaisiais [[XX amžius|XX amžiaus]] dešimtmečiais laisvai kombinuojamų priemonių idėja atgimė, kai dailininkai - [[kubizmas|kubistai]] pradėjo iš popieriaus, butelių etikečių, bei kitokių daiktų klijuoti savo abstrakčių kūrinių tekstus.


Vokiečių menininkas [[John Heartfield]], žymiausias to meto fotomontažo meistras, teigė, kad šios technikos šaltinis buvo atvirukai, kuriuos jis ir jo draugas, kitas žymus vokiečių menininkas, George Gosz siuntinėjo draugams [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo Pasaulinio karo]] metu. Tai buvo diržų sagčių nuotraukos, studentiškų dainelių, bei šunų ėdalo reklaminių tekstų iškarpos, sulipdytos tokių būdų, kad išeitų gan prasmingi tekstai, kurie, jei būtų rašyti žodžiais, neabejotinai būtų cenzorių iškarpyti.
Vokiečių menininkas [[John Heartfield]], žymiausias to meto fotomontažo meistras, teigė, kad šios technikos šaltinis buvo atvirukai, kuriuos jis ir jo draugas, kitas žymus vokiečių menininkas, [[George Grosz]] siuntinėjo draugams [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo Pasaulinio karo]] metu. Tai buvo diržų sagčių nuotraukos, studentiškų dainelių, bei šunų ėdalo reklaminių tekstų iškarpos, sulipdytos tokių būdų, kad išeitų gan prasmingi tekstai, kurie, jei būtų rašyti žodžiais, neabejotinai būtų cenzorių iškarpyti.


Stiprus kontrastas tarp mastelio ir perspektyvos, negailestingas galvų ir kūno dalių karpymas, gyvybinių organų pakeitimas mechanizmų dalimis, ir kitoks nelogiškų elementų sugretinimas pelnė J. Heartfield’ui žiauraus menininko vardą. Šių barbariškų fotomontažų tikslas buvo šokiruoti.
Stiprus kontrastas tarp mastelio ir perspektyvos, negailestingas galvų ir kūno dalių karpymas, gyvybinių organų pakeitimas mechanizmų dalimis, ir kitoks nelogiškų elementų sugretinimas pelnė J. Heartfield’ui žiauraus menininko vardą. Šių barbariškų fotomontažų tikslas buvo šokiruoti.

19:00, 6 rugsėjo 2015 versija

Fotomontažas – procesas, kurio metu iš skirtingų nuotraukų elementų meniškai sudėliojama prasminga nauja nuotrauka. Fotomontažas apima taip pat ir foto manipuliacijas, kai įprasta nuotrauka pakeičiama į kitokią tikroviškai atrodančią nuotrauką. Pvz., vietoj dykumos, kurioje stovi piramidės, įdėdamas judraus didmesčio vaizdas.

Istorija

Pirmasis bei žymiausias Viktorijos laikų fotomontažo (tuo metu ši technika vadinta kombinuota spauda) kūrinys - švedo Oscar‘o Rejlander‘io „Du gyvenimo keliai“ (1857 m), kuriame menininkas vaizduoja du galimus jaunuolio gyvenimo pasirinkimus: drovumo, pamaldumo, darbštumo ir linksmybių, lošimo, lėbavimo kelią. Po metų pasirodė ir garsusis Henry Peach Robinson kūrinys „paskutinis atodūsis“. Abu šie darbai imitavo tuo metu dominavusią tapybą bei teatrines istorines scenas paveiksluose.

1870 m. tarp menininkų atsirado nauja pramoga – fotografijos ir tapytų paveikslų kombinavimas.

Pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais laisvai kombinuojamų priemonių idėja atgimė, kai dailininkai - kubistai pradėjo iš popieriaus, butelių etikečių, bei kitokių daiktų klijuoti savo abstrakčių kūrinių tekstus.

Vokiečių menininkas John Heartfield, žymiausias to meto fotomontažo meistras, teigė, kad šios technikos šaltinis buvo atvirukai, kuriuos jis ir jo draugas, kitas žymus vokiečių menininkas, George Grosz siuntinėjo draugams Pirmojo Pasaulinio karo metu. Tai buvo diržų sagčių nuotraukos, studentiškų dainelių, bei šunų ėdalo reklaminių tekstų iškarpos, sulipdytos tokių būdų, kad išeitų gan prasmingi tekstai, kurie, jei būtų rašyti žodžiais, neabejotinai būtų cenzorių iškarpyti.

Stiprus kontrastas tarp mastelio ir perspektyvos, negailestingas galvų ir kūno dalių karpymas, gyvybinių organų pakeitimas mechanizmų dalimis, ir kitoks nelogiškų elementų sugretinimas pelnė J. Heartfield’ui žiauraus menininko vardą. Šių barbariškų fotomontažų tikslas buvo šokiruoti.

J. Heartfield’o darbai, iš pradžių Berlyne, paskui ir Prahoje, buvo publikuojami kartą per savaitę 1929 – 1938 metais.

Taip pat kiti žymūs menininkai (Hannah Hoech, Herbert Bayer, Otto Umbehr ir siurrelistinis dailininkas Max Ernst) 1920 m. sukūrė daugybę puikių fotomontažo darbų, kurie buvo kombinuoti iš laikraštinių nuotraukų iškarpų bei kitokių efemerinių vaizdelių. Šie darbai išreiškė įvairias specifines idėjas.

Iki mūsų dienų buvo sukurta begalė fotomontažo darbų, kuriuos kūrė įvairūs skirtingų šalių menininkai.

Fotomontažo galia slypi įtampoje, kurią pasėja labai skirtingų, nepalyginamų dalykų sugretinimas.

Taip pat skaitykite