Nuotakynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwarc (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 89.116.164.239 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Rencas keitimas)
Eilutė 25: Eilutė 25:
* [http://www.ikt.de/ Požeminės infrastruktūros institutas Vokietijoje]
* [http://www.ikt.de/ Požeminės infrastruktūros institutas Vokietijoje]
* [http://berliner-unterwelten.de/die-kanalisation.315.0.html Berlyno požeminė kanalizacija]
* [http://berliner-unterwelten.de/die-kanalisation.315.0.html Berlyno požeminė kanalizacija]
* [http://nuotekuvalymoirenginiaikainos.lt Naudinga informacija apie šiuolaikinius valymo įrenginius Lietuvoje]


[[Kategorija:Kanalizacija| ]]
[[Kategorija:Kanalizacija| ]]

10:28, 3 rugsėjo 2015 versija

Požeminis nuotakyno kanalas Paryžiuje
Kanalizacija (Paryžiuje
Šachta (Brighton)
Antikos laikų kanalizacija (Atėnai, Graikija)

Nuotakynas, kanalizacija – vamzdynų ir kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema nuotekoms surinkti ir nukreipti tekėti.[1]

Nuotakynai skirstomi pagal nuotekų rūšis:

  • buitiniai – surenkantys buitines nuotekas iš virtuvių, vonių, tualetų ir t. t.
  • paviršiniai – surenkantys kritulių, sniego tirpsmo ir pan. nuotekas
  • gamybiniai – surenkantys gamybos atliekinį vandenį.

Nuotakynus sudaro:

Kaimo vietovėje sodyba gali turėti savo nuotakyną, kuris surenka buitines nuotekas į sodybos valymo įrenginius arba į rezervuarą, kuriam prisipildžius nuotekos pervežamos į centralizuoto valymo įrenginius.

Surinktas vanduo valomas arba tiesiai patenka į vandens telkinius (pvz., upes). Kanalizacijai gali priklausyti valymo įrenginiai.

Kanalizacija buvo žinoma dar Antikos laikais (pvz., Atėnai turėjo nuosavą sistemą). Pagal rūšis gali būti namų ūkio (pvz., gyvenamojo namo), įmonės, miesto kanalizacija.

Nuorodos

  1. Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. D1-515 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 110-4522)