Ausiutiškių konglomeratas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:31, 2 rugsėjo 2015 versija

54°46′44″š. pl. 24°56′18″r. ilg. / 54.778898°š. pl. 24.938298°r. ilg. / 54.778898; 24.938298

Ausiutiškių konglomeratas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis ties Ausiutiškių vienkiemiu, kairiajame Neries krante, prie pat upės vagos. Konglomerato aukštis – 2,10 m, ilgis – 5,55 m, plotis – 3,20 m, didžiausia horizontali apimtis – 12,80 m. Gerai matomas vis dar išlikęs pirminis sucementuotų nuogulų sluoksniuotumas.

Šioje vietoje Neries šlaito aukštis yra per 50 metrų. Atidžiau patyrinėjus šlaitus, tai vienur, tai kitur galima aptikti ir daugiau konglomeratų darinių, tiesa, mažesnių. Todėl manoma, jog tikroji konglomeratų augimvietė buvo maždaug 12-15 m aukštyje, matuojant nuo upės vandens lygio. Vadinasi, kažkada tokiame aukštyje šlaituose buvo požeminio vandens šaltinių išsikrovimo vietos, kuriose ir formavosi ši geologinė įdomybė.

Nuorodos

AUSIUTIŠKIŲ KONGLOMERATAS

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{coord|54.778898|24.938298|type:landmark|display=title}}
 [[Vaizdas:Neries regioninis parkas.png|left|150px]]
-'''Ausiutiškių konglomeratas''' – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis ties [[Ausiutiškės|Ausiutiškių]] vienkiemiu, kairiajame [[Neris|Neries]] krante, prie pat upės vagos. Konglomerato aukštis – 2,10 m, ilgis – 5,55 m, plotis – 3,20 m., didžiausia horizontali apimtis – 12,80 m. Gerai matomas vis dar išlikęs pirminis sucementuotų nuogulų sluoksniuotumas.
+'''Ausiutiškių konglomeratas''' – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis ties [[Ausiutiškės|Ausiutiškių]] vienkiemiu, kairiajame [[Neris|Neries]] krante, prie pat upės vagos. [[Konglomeratas|Konglomerato]] aukštis – 2,10 m, ilgis – 5,55 m, plotis – 3,20 m, didžiausia horizontali apimtis – 12,80 m. Gerai matomas vis dar išlikęs pirminis sucementuotų nuogulų sluoksniuotumas.
 Šioje vietoje Neries šlaito aukštis yra per 50 metrų. Atidžiau patyrinėjus šlaitus, tai vienur, tai kitur galima aptikti ir daugiau konglomeratų darinių, tiesa, mažesnių. Todėl manoma, jog tikroji konglomeratų augimvietė buvo maždaug 12-15 m aukštyje, matuojant nuo upės vandens lygio. Vadinasi, kažkada tokiame aukštyje šlaituose buvo požeminio vandens šaltinių išsikrovimo vietos, kuriose ir formavosi ši geologinė įdomybė.