Spingučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Spingučių dvaras paminėtas [[1786]] m., [[Radvilos|Radviloms]] priklausiusių žemių žemėlapyje<ref>Jonas Yčas, „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“, Kaunas, 1931 m. ISBN 978-9986-400-22-6</ref>. |
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Spingučių dvaras paminėtas [[1786]] m., [[Radvilos|Radviloms]] priklausiusių žemių žemėlapyje<ref>Jonas Yčas, „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“, Kaunas, 1931 m. ISBN 978-9986-400-22-6</ref>. |
||
Apie [[1880]] m. [[Velykionys|Velykionių]] ir Spingučių dvarus iš barono Grotužo ({{de|von Grotthuss}}) nupirko [[Jelgava|Mintaujos]] ir [[Jaunjelgava|Friedrichstadto]] žemės arendatoriai broliai Bernhardai ({{vok|Bernhardt}}). Spingučių 300 ha žemės sklypą<ref>Akiras Biržys „Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. Biržų apskritis“, Kaunas, 1932 m. 148 psl.</ref> nusipirko Aleksandras, o Velykionių – Ernstas ([[1837]]-[[1913]] m.). Ernsto sūnus Haraldas [[XX a.]] pradžioje apie Spingučių dvarą užveisė 4 ha kvadrato formos sodą. Be vaismedžių jame augo tuo metu dar reti augalai: [[Riešutmediniai|graikiškas riešutmedis]], [[raudonasis klevas]], [[Akacija|akacijos]], įvairios [[Alyva|alyvos]] ir kt. Sodas puošė Spingučių km. iki [[XX a.]] pabaigos. Šiaurinėje dvaro sodo pašonėje buvo pastatytas dvaro [[kumetynas]], kuriame iki [[1940]] m. gyveno penkios samdinių (Bagdonai, Vanagai, Valotkos, Tauškeliai, Žydeikos) ir keturios kumečių (Audriniai (2), Skebinai, Petrauskai) šeimos. Po [[Pirmas pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]], [[Lietuva]]i atgavus nepriklausomybę, dvaro savininkas H. Bernhardas turėjo finansinių problemų (mėgo kortas ir linksmybes [[Biržai|Biržuose]] bei [[Ryga|Rygoje]]), tad pradėjo išpardavinėti dvaro žemes. Apie [[1930]] m. aplink dvarą pradėjo formuotis Spingučių kaimas. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] čia gyveno 96 žmonės, kaimą sudarė 21 sodyba su įvairiais žemės sklypais. |
Apie [[1880]] m. [[Velykionys|Velykionių]] ir Spingučių dvarus iš barono Grotužo ({{de|Carl Christopher von Grotthuss}} ([[1818]]-[[1887]] m.)) nupirko [[Jelgava|Mintaujos]] ir [[Jaunjelgava|Friedrichstadto]] žemės arendatoriai broliai Bernhardai ({{vok|Bernhardt}}). Spingučių 300 ha žemės sklypą<ref>Akiras Biržys „Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. Biržų apskritis“, Kaunas, 1932 m. 148 psl.</ref> nusipirko Aleksandras, o Velykionių – Ernstas ([[1837]]-[[1913]] m.). Ernsto sūnus Haraldas [[XX a.]] pradžioje apie Spingučių dvarą užveisė 4 ha kvadrato formos sodą. Be vaismedžių jame augo tuo metu dar reti augalai: [[Riešutmediniai|graikiškas riešutmedis]], [[raudonasis klevas]], [[Akacija|akacijos]], įvairios [[Alyva|alyvos]] ir kt. Sodas puošė Spingučių km. iki [[XX a.]] pabaigos. Šiaurinėje dvaro sodo pašonėje buvo pastatytas dvaro [[kumetynas]], kuriame iki [[1940]] m. gyveno penkios samdinių (Bagdonai, Vanagai, Valotkos, Tauškeliai, Žydeikos) ir keturios kumečių (Audriniai (2), Skebinai, Petrauskai) šeimos. Po [[Pirmas pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]], [[Lietuva]]i atgavus nepriklausomybę, dvaro savininkas H. Bernhardas turėjo finansinių problemų (mėgo kortas ir linksmybes [[Biržai|Biržuose]] bei [[Ryga|Rygoje]]), tad pradėjo išpardavinėti dvaro žemes. Apie [[1930]] m. aplink dvarą pradėjo formuotis Spingučių kaimas. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] čia gyveno 96 žmonės, kaimą sudarė 21 sodyba su įvairiais žemės sklypais. |
||
[[Vaizdas:Spingučiai.jpg|300px|left|thumb|Paskutinis Spingučių dvaro savininkas su žmona Franciška, sūnumi Eriku, anūkais: Gunaru, Ernstu ir Valteriu, Vokietija [[1959]] m.]] |
[[Vaizdas:Spingučiai.jpg|300px|left|thumb|Paskutinis Spingučių dvaro savininkas su žmona Franciška, sūnumi Eriku, anūkais: Gunaru, Ernstu ir Valteriu, Vokietija [[1959]] m.]] |
||
[[Vokietija]]i paskelbus repatriaciją, [[1940]] m. iš kaimo į Vokietiją išvyko Bernhardų ir Fišerių šeimos (Fišerių šeima po karo grįžo). [[Josifas Stalinas|Stalino]] represijų metu į [[Sibiras|Sibirą]] išvežtos Bikavų ir Bagdonų (grįžo) šeimos. Per antrąjį pasaulinį karą, nors fronto linija buvo už 4 km į šiaurę, ties [[Nemunėlis|Nemunėlio]] upe, sudegė dvaro pastatai, bet kaimas nenukentėjo. Per pokario rezistencijos konfliktus žuvo du žmonės (Bagdonas ir Juška). |
[[Vokietija]]i paskelbus repatriaciją, [[1940]] m. iš kaimo į Vokietiją išvyko Bernhardų ir Fišerių šeimos (Fišerių šeima po karo grįžo). [[Josifas Stalinas|Stalino]] represijų metu į [[Sibiras|Sibirą]] išvežtos Bikavų ir Bagdonų (grįžo) šeimos. Per antrąjį pasaulinį karą, nors fronto linija buvo už 4 km į šiaurę, ties [[Nemunėlis|Nemunėlio]] upe, sudegė dvaro pastatai, bet kaimas nenukentėjo. Per pokario rezistencijos konfliktus žuvo du žmonės (Bagdonas ir Juška). |
11:55, 31 rugpjūčio 2015 versija
Spingučiai | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
56°21′47″ š. pl. 24°42′43″ r. ilg. / 56.36306°š. pl. 24.71194°r. ilg. | ||||||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |||||
Savivaldybė | Biržų rajono savivaldybė | |||||
Seniūnija | Nemunėlio Radviliškio seniūnija | |||||
Gyventojų | 0 | |||||
|
Spingučiai – kaimas Biržų rajono šiaurinėje dalyje. Jį supo: šiaurėje Padvariečių km., rytuose Arlavos dvaras, pietuose Spingučių ir Velykionių miškai, vakaruose Velykionių km.
Istorija
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Spingučių dvaras paminėtas 1786 m., Radviloms priklausiusių žemių žemėlapyje[1].
Apie 1880 m. Velykionių ir Spingučių dvarus iš barono Grotužo (vok. Carl Christopher von Grotthuss (1818-1887 m.)) nupirko Mintaujos ir Friedrichstadto žemės arendatoriai broliai Bernhardai (vok. Bernhardt). Spingučių 300 ha žemės sklypą[2] nusipirko Aleksandras, o Velykionių – Ernstas (1837-1913 m.). Ernsto sūnus Haraldas XX a. pradžioje apie Spingučių dvarą užveisė 4 ha kvadrato formos sodą. Be vaismedžių jame augo tuo metu dar reti augalai: graikiškas riešutmedis, raudonasis klevas, akacijos, įvairios alyvos ir kt. Sodas puošė Spingučių km. iki XX a. pabaigos. Šiaurinėje dvaro sodo pašonėje buvo pastatytas dvaro kumetynas, kuriame iki 1940 m. gyveno penkios samdinių (Bagdonai, Vanagai, Valotkos, Tauškeliai, Žydeikos) ir keturios kumečių (Audriniai (2), Skebinai, Petrauskai) šeimos. Po pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaro savininkas H. Bernhardas turėjo finansinių problemų (mėgo kortas ir linksmybes Biržuose bei Rygoje), tad pradėjo išpardavinėti dvaro žemes. Apie 1930 m. aplink dvarą pradėjo formuotis Spingučių kaimas. Iki antrojo pasaulinio karo čia gyveno 96 žmonės, kaimą sudarė 21 sodyba su įvairiais žemės sklypais.
Vokietijai paskelbus repatriaciją, 1940 m. iš kaimo į Vokietiją išvyko Bernhardų ir Fišerių šeimos (Fišerių šeima po karo grįžo). Stalino represijų metu į Sibirą išvežtos Bikavų ir Bagdonų (grįžo) šeimos. Per antrąjį pasaulinį karą, nors fronto linija buvo už 4 km į šiaurę, ties Nemunėlio upe, sudegė dvaro pastatai, bet kaimas nenukentėjo. Per pokario rezistencijos konfliktus žuvo du žmonės (Bagdonas ir Juška). 1948 m. įkurtas pirmasis „Spingučių“ kolūkis, kuris vėliau vadinosi „Laimės“, „Pakrantės“ ir „Švyturio“ vardais.[3][4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1919–1923 m. | Nemunėlio Radviliškio valsčius | Biržų-Pasvalio apskritis |
1924–1950 m. | Biržų apskritis | |
1950-1995 m. | Sodeliškių apylinkė | Biržų rajonas |
nuo 1995 m. | Nemunėlio Radviliškio seniūnija | Biržų rajono savivaldybė |
1965 m. Spingučių kaime buvo 24 sodybos ir gyveno 91 gyventojas, bet 1970 m. pasidėjo gyvenviečių stambinimas ir melioracija. Spingučių kaimo gyventojai pamažu išsikėlė į Germaniškio gyvenvietę bei aplinkinius kaimus ir miestus. 1987 m. kaimą paliko paskutinis jo gyventojas. Iki šiol liko viena dvaro alėjų – ąžuolais sodintas kelias ir tvenkinys, buvęs šalia dvaro sodo.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Velykionys – 1 km | NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS – 5 km | ||||||||||
Germaniškis – 4 km |
|
||||||||||
Suostas – 3,5 km |
Šaltiniai
- ↑ Jonas Yčas, „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“, Kaunas, 1931 m. ISBN 978-9986-400-22-6
- ↑ Akiras Biržys „Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. Biržų apskritis“, Kaunas, 1932 m. 148 psl.
- ↑ Biržų rajono savivaldybės archyvas.
- ↑ Biržų rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1983 m.