Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai

Vytauto Didžiojo paminklai stovi daugelyje Lietuvos vietovių. Dauguma paminklų buvo pastatyti apie 1930 m., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines.

Nuotrauka	Vieta	Atidengta	Autorius	Kita informacija
	Ąžuolų Būda	1931 m. spalio 11 d.		Stovėjo Varnabūdės miške. Bokšto pavidalo, sumūrytas iš akmenų. Pastatytas Kazlų Rūdos miškų urėdijos tarnautojų ir urėdo lėšomis. Laukymė apsodinta ąžuolais ir uosiais. Sovietmečiu nugriautas.
	Ažušilė	1930 m.		Paminklinis kryžius Vytauto Didžiojo garbei, pastatė šv.Kazimiero draugijos kaimo skyrius.
	Bardiškiai	1930 m.	skulpt. Antanas Nesavas (1896-1973)	2008 m. restauruotas (projekto vykdytojas: LR Restauratorių sąjunga). Gretimame Lauksodžio kaime ta pačia proga pastatytas paminklas Vytauto motinai Birutei. Paminklai sovietmečiu nebuvo suniokoti.
	Betygala	1930 m.	skulpt. Petras Aleksandravičius	Pastatytas vietos šaulių rūpesčiu centrinėje aikštėje, restauruotas 1980 m.
	Birštonas	1982 m.	skulpt. Ipolitas Užkurnys	Koplytstulpis stovi Birštono piliakalnio (vad. Vytauto Didžiojo kalnu) papėdėje. Ant jo pateikta informacija apie piliakalnį.
	Birštonas	1998 m.	skulpt. Gediminas Jokūbonis	Paminklas iš šviesiai rausvo granito. Skulptorius „grąžino“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas. Granitas buvo atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių – Ukrainos.
	Brestas	2009 m. liepos 25 d.	skulpt. Aleksiejus Pauliučiukas	Miesto centre, Gogolio ir Sovietskaja gatvių sankryžoje, esančiame 15 m aukščio paminkle pavaizduoti: Vytautas Didysis ir jo vietininkas Breste Vladimiras Vosylkaitis, o taip pat Mikalojus Radvila Juodasis.
	Burbiškis	1912 m.	skulpt. Kazimieras Ulianskis	Seniausias išlikęs Vytauto paminklas Lietuvoje. Pastatytas dvaro parke, išsaugotas sovietmečiu.
	Cinkiškiai	2010 m.	tautodail. Adolfas Teresius	Pastatytas Žalgirio parke
	Gardinas	1998 m.		Lietuvių bendruomenės Gardine pastangomis, stovi prie kelio į Senąją pilį.
	Gargždelė		aut. Vytautas Petrauskas	Pastatytas V. Petrausko sodyboje
	Girios (Baltarusija, Astravo rajonas)			Pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, išsaugotas tarybiniais laikais.
	Juodeikiai	1936 m.	Juozas Šauleckas iš Miknaičių	Pastatytas prie Žagarės-Kužių ir Jankūnų-Martyniškio kelių sankryžos, betoninis. 1990 m. atkurtas senasis tekstas ir bareljefai.
	Jurbarkas	1930 m.	skulpt. Vincas Grybas	Vytauto parke, netoli Jurbarko 3 vidurinės mokyklos. 1989 m. paminklas restauruotas, pritvirtinta nauja plokštė su įrašu.
	Kalevų kaimas	1930 m.		Betoninis paminklas-kryžius, pastatytas kaimo jaunimo
	Kaunas	1932 m. rugsėjo 7 d.	skulpt. Vincas Grybas	Bronzinė statula, iškilusi virš keturių nugalėtų karių: ruso, lenko, totoriaus ir vokiečių kryžiuočio, laikančio sulūžusį kardą. Pristigus lėšų, karininkai parėmė paminklo statybą, ir jis 1932 m. atsirado Panemunėje, arčiau kareivinių. 1952 m. paminklas nugriautas ir sunaikintas.
	Kaunas	1990 m. liepos 15 d.	skulpt. Juozas Zikaras, archit. Jurgis Bučas	Panemunėje buvęs paminklas atstatytas prie Kauno miesto savivaldybės pastato (Laisvės alėja, Kauno naujamiestis).
	Kaunas	1991 m.	skulpt. Gediminas Jokūbonis	Paminklas Vytauto bažnyčioje
	Kaunas	2011 liepos 15 d.	tautodail. Algimantas Kulieša	Paminklas Aleksote, Universiteto g., išdrožtas iš galingos, Lakūnų plente augusios tuopos.
	Kaunas	1934 m.	skulpt. Vincas Grybas	Paminklas Karo muziejaus Vytauto kapeloje.
	Kernavė	2003 m. spalio 3 d.		Pašventinta spalio 26 d. Paminklas turėjo stovėti greta pirmosios Kernavės bažnyčios pamatų, tačiau projekto nepatvirtino Kernavės rezervatas, todėl galiausiai paminklas apsistojo klebonijos kieme.
	Keturiasdešimt Totorių kaimas			Paminklinis akmuo Lietuvos totorių globėjui Vytautui Didžiajam prie mečetės. Užrašas arabų ir lietuvių kalbomis.
	Krokuva	1910 m.	skulpt. Antanas Vivulskis	Viena iš paminklo Žalgirio mūšiui atminti skulptūrų.
	Kudirkos Naumiestis	1931 m.		Pastatytas prie Lietuvos muitinės, vietoje vokiečių per I Pasaulinį karą pastatyto pergalės paminklo. Apie 1948 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
	Kvėdarna	1930 m.
	Laukuva	1930 m.		Pastatytas miestelio centre, priešais bažnyčią. Trikampio plano, akmeninis, su geležiniu kryžiumi viršuje. Šalia paminklo stovėjo stiebas vėliavai. Apie 1946 m. nugriautas.
	Lygumai	1930 m.		Pastatytas miestelio aikštėje
	Luokė	1930 m.	meistras Kostas Vaigauskas	6 m aukščio kvadrato plano betoninis stulpas, tinkuotas. Lėšų statybai suaukojo vietos gyventojai. 1957 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
	Margionys	Apie 1930 m.		Kaimo gyventojai pastatė Vytauto garbei medinį kryžių, kurį saugojo nuo sunaikinimo.
	Marijampolė	2010 m. gegužės 22 d.	skulpt. Julius Narušis	Paminklas turėjo būti pastatytas tarpukariu, tačiau nesuspėta – sutrukdė karas. Iš Novodanilovsko granito 9 m aukščio paminklas stovi Vytauto parke.
	Medingėnai	1931 m.		Stovi prie medinės šv. Trejybės bažnyčios, betoninis. Statė vietos šauliai. 1962 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas.
	Naravai	1935 m. birželio 4 d.	Broliai Jonas ir Kazys Kalpokai	Už santūriomis tautinėmis spalvomis dažyto dvigubo Vytauto kryžiaus pastatymą kaimiečiai kalėjo: Jonas-Gardine , o Kazys-Gardine ir Vilniuje. Apie 1939-40 m. kryžius savaime nunyko.
	Naugardas	1862 m.	skulpt. Michailas Mikešinas	Viena iš figūrų Rusijos tūkstantmečio paminkle.
	Pabiržė	1930 m.		Pastatytas prie bažnyčios, betoninis. Manoma, kad jį sukūrė skulpt. Juozas Zikaras. 1944 m. vasarą bombarduojant miestelį biustas nukrito nuo postamento. 1990 m. paminklas atstatytas. Biusto kopiją padarė skulpt. Vladas Žuklys.
	Pajevonys	1935 m.	skulpt. Antanas Aleksandravičius	Paminklo aukštis siekia 4 m, betoninis. Restauruotas 1994 m. ir 2003 m.
	Pelesa	2010 m. rugsėjo 23 d.	tautodail. Algimantas Sakalauskas	Paminklas 4,7 m aukščio, ąžuolinis, pastatytas šalia Pelesos šv. Lino bažnyčios ir Pelesos privačios bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos lietuvių mokomąja kalba. Paminklo statybos iniciatoriai – Pelesos lietuvių visuomeninis susivienijimas „Gimtinė“.
	Perloja	1931 m. liepos 19 d.	Projektą sukūrė dail. Petras Tarabilda, dirbo archit. Stasys Neliubšis	8,3 m aukščio, su užrašu: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Paminklą kaip laisvės simbolį po II pasaulinio karo sovietai ne kartą mėgino nugriauti, tačiau paminklas išliko, kadangi perlojiškiai tam trukdė, be to, jį statant, buvo panaudoti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros.
	Pikeliai
	Pilės	1990 m.		Medinis, stovi Kepaluškalnio papėdėje
	Radviliškis	1930 m.		Obeliskas pastatytas Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono kareivinių kieme, betoninis. 6-ajame dešimtmetyje nugriautas. 1989 m. restauruotas ir atstatytas.
	Raižiai	2010 m. birželio 26 d.	skulpt. Jonas Jagėla	Daugiau nei 5 m aukščio ir per 10 tonų sveriantis tamsiai pilkos spalvos granito paminklas pastatytas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva. Viršuje granite iškalti Gedimino stulpai ir totorių simbolis Tarak-Tamga, vidurinėje dalyje – Vytauto Didžiojo valdymo, totorių atsikėlimo į LDK ir Žalgirio mūšio metai. Apatinę paminklo dalį juosia užrašas: Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas.
	Reškutėnai	1930 m.		Pastatytas J. Vinciūno rūpesčiu prie Žaugėdos upelio. Pirmasis toks paminklas lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Už tai lenkų valdžia J. Vinciūną ir jo draugijos narius nubaudė.
	Rizgūnai (Ceikinių seniūnija)	1930 m.		Paminklas yra 5 m aukščio, sukurtas iš betono, natūralaus akmens, papuoštas metaliniu kryžiumi.
	Seda	1931 m. lapkričio 22 d.	akmenkalys Povilas Bielskis	1984 m. restauruotas
	Šakarniai	1930 m.	Kryždirbys Stanislovas Gegeckas	Meniškai drožinėtas kryžius su Vytauto Didžiojo skulptūra, pastatė kaimo jaunimas. Pokaryje sunyko, jo elementai eksponuojami Pasvalio muziejuje.
	Senieji Trakai			Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu
	Trakai
	Vadaktai	1930 m.
	Veliuona	1930 m.	Apolinaras Šimkūnas	Stovi priešais Veliuonos bažnyčią
	Vidugiriai	1930 m.		Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu
	Viekšniai	1930 m. liepos 13 d.	Kostas Remeika iš Veiviržėnų	4 m aukščio, betoninis. Vienoje pusėje yra Vytautas, Trakų pilis, Vytis, kitoje pusėje – šv. Aloyzas, Trijų kryžių kalnas ir žemaičių simbolis – meška. 1983–1984 ir 1999 m. restauruotas.
	Vilnius			Kunigaikštienė Birutė su sūnumi Vytautu. Vilnius, Birutės g. 2 (vaikų darželio Birutė teritorijoje)
	Vilnius			Medinis paminklas prie Santariškių ligoninės. Vilnius, Santariškių g. 2
	Vilnius			Biustas šv. Mikalojaus bažnyčioje
	Vilnius	2009 m. (projektas)	skulpt. Gediminas Karalius	Susikūrusi iniciatyvinė grupė siekia Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms pagal skulpt. G. Karaliaus projektą Pilių teritorijoje pastatyti paminklą Vytautui. [1]
	Vilnius			Medinė skulptūra prie Krašto apsaugos pastato Viršuliškių g. 36
	Vištytis	1927 m. rugpjūčio 27 d.		Paminklui panaudotas I Pasaulinio karo metais pastatytas obeliskas. Atidengimo iškilmėse dalyvavo Antanas Smetona. 1989 m. paminklas atkurtas.
	Vyžuonos	1931 m.	Stasys Gučius, Kostas Saladžius, Pranas Zabulionis	6 m aukščio paminklas, pastatytas ant Kartuvių kalno. Statė paaugliai (piemenys): Stasys Gučius, Kostas Saladžius ir Pranas Zabulionis. 1989 m. restauruotas.
	Žagariai	1935 m.		Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu
	Žvikeliai	1930 m.		Paminklas-kryžius, pastatytas minint Vytauto Didžiojo mirties 500-tąsias metines šv.Kazimiero draugijos rūpesčiu

Literatūra

• Vytautas Didysis ir mes (sud. J. Bučas, R. Mačikėnienė). - Kaunas: Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, 1991.
• Nukentėję paminklai (sud. Marija Skirmantienė, Jonas Varnauskas). - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. - 246 p.: iliustr. - ISBN 5-420-01237-5