Konstantinas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
foto |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1907]] m. baigė [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija|Kauno gimnaziją]], vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, [[Peterburgas|Peterburge]]. |
[[1907]] m. baigė [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija|Kauno gimnaziją]], vėliau dirbo ir mokėsi [[Jurbarkas|Jurbarke]], [[Peterburgas|Peterburge]]. |
||
[[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė [[Juozas Vaičkus|Juozo Vaičkaus]] ir Konstantino Glinskio trupes. |
[[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė [[Juozas Vaičkus|Juozo Vaičkaus]] ir Konstantino Glinskio trupes. |
||
[[1921]] m. [[balandžio 29]] d. paskirtas [[drama|dramos]] ir [[opera|operos]] vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. – [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]]–[[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: [[Stasys Čaikauskas]], [[Valerijonas Derkintis]], [[Gražina Jakavičiūtė]], [[Stepas Jukna]], [[Juozas Miltinis]] ir kt. |
[[1921]] m. [[balandžio 29]] d. paskirtas [[drama|dramos]] ir [[opera|operos]] vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. – [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]]–[[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: [[Stasys Čaikauskas]], [[Valerijonas Derkintis]], [[Gražina Jakavičiūtė]], [[Stepas Jukna]], [[Juozas Miltinis]] ir kt. |
||
| Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
Sceninio darbo 30-mečio proga, [[1937]] m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota. |
Sceninio darbo 30-mečio proga, [[1937]] m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota. |
||
[[1931]] m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK [[Gedimino 3 laipsnio ordinas|Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu]]. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų. |
[[1931]] m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK [[Gedimino 3 laipsnio ordinas|Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu]]. [[Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus|Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje]] yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų. |
||
K. Glinskio palaikai sudeginti ir palaidoti [[Petrašiūnų kapinės]]e (antkapinio paminklo projekto autorius [[Mstislavas Dobužinskis]]). |
K. Glinskio palaikai sudeginti ir palaidoti [[Petrašiūnų kapinės]]e (antkapinio paminklo projekto autorius [[Mstislavas Dobužinskis]]). |
||
00:55, 12 rugpjūčio 2015 versija
| Konstantinas Glinskis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1886 m. liepos 25 d. Jurbarkas, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1938 m. gruodžio 3 d. (52 metai) Kaunas
|
| Veikla | Lietuvos aktorius, režisierius, pedagogas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Konstantinas Glinskis |
Konstantinas Glinskis-Kastantas (1886 m. liepos 25 d. Jurbarke – 1938 m. gruodžio 3 d. Kaune) – aktorius, režisierius, pedagogas.
Biografija
1907 m. baigė Kauno gimnaziją, vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, Peterburge.
1920 m. gegužės 16 d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė Juozo Vaičkaus ir Konstantino Glinskio trupes.
1921 m. balandžio 29 d. paskirtas dramos ir operos vaidyklų administratoriumi. Nuo 1922 m. – Valstybės teatro režisierius ir aktorius. 1924–1934 m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: Stasys Čaikauskas, Valerijonas Derkintis, Gražina Jakavičiūtė, Stepas Jukna, Juozas Miltinis ir kt.
K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: Džiuzepės Verdi „Traviatą“ ir Miko Petrausko „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini Bernardo Šo „Atskalūnas“ (1923 m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ (1925 m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna (Vinco Mykolaičio-Putino „Valdovo sūnus“), Poza (Frydricho Šilerio „Don Karlas“), daktaras Stokmanas (Henriko Ibseno „Visuomenės priešas“) ir kt.
Sceninio darbo 30-mečio proga, 1937 m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.
1931 m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų.
K. Glinskio palaikai sudeginti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse (antkapinio paminklo projekto autorius Mstislavas Dobužinskis).