Žolinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 141.228.106.148 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Mymis keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:


== Istorija ==
== Istorija ==
Vakaruose ji minima nuo [[VI amžius|VI]]-[[VII amžius|VII a.]] Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės [[mišios|Mišias]] šventinami žolynai. [[Žolinės atlaidai]] vyksta [[Kabeliai|Kabeliuose]] (Varėnos raj.), [[Krekenava|Krekenavoje]] (Panevėžio raj.), [[Pivašiūnai|Pivašiūnuose]] (Alytaus raj.), [[Pažaislis|Pažaislyje]] (Kaunas), [[Rumšiškės]]e, [[Šimonys]]e (Kupiškio raj.), [[Panemunis|Panemunyje]] (Rokiškio raj.), [[Surdegis|Surdegyje]] (Anykščių raj.), [[Zarasai|Zarasuose]], [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškyje]] (Šakių raj.)
Vakaruose ji minima nuo [[VI amžius|VI]]-[[VII amžius|VII a.]] Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės [[mišios|Mišias]] šventinami žolynai. [[Žolinės atlaidai]] vyksta [[Kabeliai|Kabeliuose]] (Varėnos raj.), [[Krekenava|Krekenavoje]] (Panevėžio raj.), [[Pivašiūnai|Pivašiūnuose]] (Alytaus raj.), [[Pažaislis|Pažaislyje]] (Kaunas), [[Rumšiškės]]e, [[Šimonys]]e (Kupiškio raj.), [[Panemunis|Panemunyje]] (Rokiškio raj.), [[Surdegis|Surdegyje]] (Anykščių raj.), [[Zarasai|Zarasuose]], [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškyje]] (Šakių raj.), [[Pašaltuonys|Pašaltuonyje]] (Jurbarko raj.), [[Veliuona|Veliuonoje]] (Jurbarko raj.).


Pasakojama, kad [[apaštalas|apaštalai]] atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. [[1950]] m. [[popiežius]] [[Pijus XII]], tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.
Pasakojama, kad [[apaštalas|apaštalai]] atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. [[1950]] m. [[popiežius]] [[Pijus XII]], tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.

19:55, 6 rugpjūčio 2015 versija

Žolìnė (Žõlinė) švenčiama Rugpjūčio 15 d. Dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas Dormitio – „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.

Istorija

Vakaruose ji minima nuo VI-VII a. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai. Žolinės atlaidai vyksta Kabeliuose (Varėnos raj.), Krekenavoje (Panevėžio raj.), Pivašiūnuose (Alytaus raj.), Pažaislyje (Kaunas), Rumšiškėse, Šimonyse (Kupiškio raj.), Panemunyje (Rokiškio raj.), Surdegyje (Anykščių raj.), Zarasuose, Gelgaudiškyje (Šakių raj.), Pašaltuonyje (Jurbarko raj.), Veliuonoje (Jurbarko raj.).

Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.

Senovės baltai žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių[reikalingas šaltinis].

Nuorodos

Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės
Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) ·
Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)
Tradicinės lietuvių šventės
Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės