Stanislovas Ernestas Denhofas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Migravo į Wikidata ne d:Q33517. |
||
Eilutė 50: | Eilutė 50: | ||
[[Kategorija:Sandomiro konfederatai (1704)]] |
[[Kategorija:Sandomiro konfederatai (1704)]] |
||
[[Kategorija:Baltojo erelio ordino kavalieriai]] |
[[Kategorija:Baltojo erelio ordino kavalieriai]] |
||
[[ru:Денгоф, Станислав Эрнест]] |
07:28, 16 liepos 2015 versija
Stanislovas Ernestas Denhofas | |
---|---|
Denhofai | |
Herbas „Vepris“ | |
Gimė | 1673 m. Berentas |
Mirė | 1728 m. rugpjūčio 2 d. (~55 metai) Gdanskas |
Tėvas | Vladislavas Denhofas |
Motina | Konstancija Služka |
Sutuoktinis (-ė) | Joana, Marija Sofija Seniavskytė |
Vaikai | Konstancija |
Vikiteka | Stanislovas Ernestas Denhofas |
Stanislovas Ernestas Denhofas (lenk. Stanisław Ernest Denhoff; apie 1673 m.; Berentas – 1728 m. rugpjūčio 2 d.; Gdanskas) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (1709–1728 m.), Polocko vaivada (1722–1728 m.), Novokoržinsko, Kalušsko, Koscežinsko, Liubečensko, Mozyriaus, Latovicko, Ludzo, Židekansko seniūnas, ATR seimo maršalka 1710, 1712 ir 1713 metais.
Biografija
Pamario vaivados Vladislavo Denhofo (1639–1683) ir Konstancijos Služkos sūnus. Palaikė Augusto Stipriojo išrinkimą karaliumi. Nuo 1697 metų Lietuvos didysis medžioklis. Jam vadovaujant kaip maršalkai, 1704 m. gegužės 20 d. buvo įkurta Sandomiro konfederacija. Nuo 1704 iki 1721 metų – Karūnos didysis ginklininkas.
Jis liko ištikimas Augustui Stipriajam, netgi po to, kai šis atsisakė sosto 1706 metais. Tai privedė prie to, kad po karaliaus grįžimo iš Saksonijos, jis 1709 metais gavo Lietuvos lauko etmono buožę. Denhofas dalyvavo Poltavos mūšyje Petro I pusėje. 1717 metais, nepatenkintas Nebylaus seimo padėtimis, kurios apribojo etmonų valdžią, perėjo į antikarališką opoziciją. 1721 metais tapo Polocko vaivada.
Apdovanotas Baltojo erelio ordinu[1]. Palaidotas Jasna Goros vienuolyne.
Šeima
Stanislovas buvo vedęs dukart. 1709 metais jo pirma žmona tapo Joana (m. po 1716), Malboro vaivados Ernesto Denhofo (1630–1693) ir Sofijos Anos Olesnickos dukra.
1724 metais vedė antrąkart Mariją Sofiją Seniavskytę (1699–1777), Karūnos didžiojo etmono Adomo Mikalojaus Seniavskio ir Elžbietos Liubomirskos dukrą.
Nuo pirmos santuokos dukra Konstancija (1716–1791), nuo 1731 metų kunigaikščio Jonušo Aleksandro Sanguškos (m. 1775), Lietuvos didžiojo ginklininko ir Lietuvos dvaro maršalkos žmona.
Išnašos
- ↑ Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s.216.
|
|