Franz von Papen: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šalinamas Link GA šablonas. |
→Biografija: Klaidų pataisymas Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 40: | Eilutė 40: | ||
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] dirbo [[Generalinis štabas|Generaliniame štabe]]. [[1913]]-[[1915]] m. buvo karo [[atašė]] [[JAV]], iš kur buvo išsiųstas apkaltinus šnipinėjimu. [[1921]]-[[1932]] m. buvo [[Prūsija|Prūsijos]] [[landtagas|landtago]] deputatas, [[1932]] m. liepos mėn. – [[1933]] m. balandžio mėn. – Prūsijos ministras-prezidentas, o [[1932]] m. birželio – lapkričio mėn. – [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] [[reichskancleris]]. |
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] dirbo [[Generalinis štabas|Generaliniame štabe]]. [[1913]]-[[1915]] m. buvo karo [[atašė]] [[JAV]], iš kur buvo išsiųstas apkaltinus šnipinėjimu. [[1921]]-[[1932]] m. buvo [[Prūsija|Prūsijos]] [[landtagas|landtago]] deputatas, [[1932]] m. liepos mėn. – [[1933]] m. balandžio mėn. – Prūsijos ministras-prezidentas, o [[1932]] m. birželio – lapkričio mėn. – [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] [[reichskancleris]]. |
||
Vokietijos [[Reichsprezidentas|reichsprezidento]] [[Paul von Hindenburg|P.Hindenburgo]] pavedimu derėjosi su [[Hitleris|Hitleriu]], prisidėjo prie jo atėjimo į valdžią, pirmajame ministrų kabinete užėmė vicekanclerio pareigas. Tačiau netrukus, [[1934]] m. birželio 17 d. kalbėdamas [[Marburgo universitetas|Marburgo universitete]] sukritikavo [[nacizmas|nacistus]], tuo išprovokuodamas vadinamąją „[[Ilgųjų peilių naktis|Ilgųjų peilių naktį]]“. Šių įvykių metu nužudyta ir daug F. Papeno bendražygių, tačiau jį patį apsaugojo jau mirties patale gulintis [[Paul von Hindenburg|P. |
Vokietijos [[Reichsprezidentas|reichsprezidento]] [[Paul von Hindenburg|P.Hindenburgo]] pavedimu derėjosi su [[Hitleris|Hitleriu]], prisidėjo prie jo atėjimo į valdžią, pirmajame ministrų kabinete užėmė vicekanclerio pareigas. Tačiau netrukus, [[1934]] m. birželio 17 d. kalbėdamas [[Marburgo universitetas|Marburgo universitete]] sukritikavo [[nacizmas|nacistus]], tuo išprovokuodamas vadinamąją „[[Ilgųjų peilių naktis|Ilgųjų peilių naktį]]“. Šių įvykių metu nužudyta ir daug F. Papeno bendražygių, tačiau jį patį apsaugojo jau mirties patale gulintis [[Paul von Hindenburg|P. Hindenburgas]]. |
||
[[1934]] -[[1938]] m. buvo išsųstas ambasadoriumi [[Austrija|Austrijoje]], padėjo rengti [[anšliusas|anšliusą]]. [[1939]] – [[1944]] m. buvo ambasadoriumi [[Turkija|Turkijoje]]. |
[[1934]] -[[1938]] m. buvo išsųstas ambasadoriumi [[Austrija|Austrijoje]], padėjo rengti [[anšliusas|anšliusą]]. [[1939]] – [[1944]] m. buvo ambasadoriumi [[Turkija|Turkijoje]]. |
14:19, 5 liepos 2015 versija
Francas von Papenas vok. Franz Joseph Hermann Michael Maria von Papen | |
---|---|
Gimė | 1879 m. gruodžio 29 d. Verlyje |
Mirė | 1969 m. gegužės 2 d. (89 metai) Oberzasbache |
Veikla | Vokietijos diplomatas ir politinis veikėjas |
Vikiteka | Franz von Papen |
Francas von Papenas (vok. Franz Joseph Hermann Michael Maria von Papen, g. 1879 m. gruodžio 29 d. Verlyje – 1969 m. gegužės 2 d. Oberzasbache) – Vokietijos diplomatas ir politinis veikėjas.
Biografija
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dirbo Generaliniame štabe. 1913-1915 m. buvo karo atašė JAV, iš kur buvo išsiųstas apkaltinus šnipinėjimu. 1921-1932 m. buvo Prūsijos landtago deputatas, 1932 m. liepos mėn. – 1933 m. balandžio mėn. – Prūsijos ministras-prezidentas, o 1932 m. birželio – lapkričio mėn. – Veimaro respublikos reichskancleris.
Vokietijos reichsprezidento P.Hindenburgo pavedimu derėjosi su Hitleriu, prisidėjo prie jo atėjimo į valdžią, pirmajame ministrų kabinete užėmė vicekanclerio pareigas. Tačiau netrukus, 1934 m. birželio 17 d. kalbėdamas Marburgo universitete sukritikavo nacistus, tuo išprovokuodamas vadinamąją „Ilgųjų peilių naktį“. Šių įvykių metu nužudyta ir daug F. Papeno bendražygių, tačiau jį patį apsaugojo jau mirties patale gulintis P. Hindenburgas.
1934 -1938 m. buvo išsųstas ambasadoriumi Austrijoje, padėjo rengti anšliusą. 1939 – 1944 m. buvo ambasadoriumi Turkijoje.
1945 m. balandžio mėn. F.Papeną suėmė amerikiečiai ir perdavė Niurnbergo tribunolui, kurio sprendimu buvo išteisintas. 1947 m. denacifikacijos komisija kaip karinį nusikaltėlį nuteisė aštuonis mėnesius kalėti.
Vėliau F. Papenas nesėkmingai bandė dalyvauti politinėje veikloje, parašė daug atsiminimų ir knygų, kur bandė pateisinti savo vykdytus veiksmus trečiajame XX a. dešimtmetyje.[1]
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Heinrichas Brningas |
Vokietijos kancleris 1932 |
Po to: Kurtas von Schleicheris |
Prieš tai: Otto Braun (Ministras pirmininkas) |
Prūsijos ''Reichskomisaras'' 1932 |
Po to: Kurtas von Šleicheris |
Prieš tai: Kurtas von Šleicheris (Reichskomisaras) |
Prūsijos ministras pirmininkas 1933 |
Po to: Hermann Göring |
Prieš tai: Hermanas R. Dietrichas |
Vokietijos vicekancleris 1933 - 1934 |
Po to: Franzas Bliucheris (1949 m.) |
|