Vytis Čiubrinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 32: Eilutė 32:
'''Vytis Čiubrinskas''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 11]] d.) – Lietuvos [[antropologija|antropologas]], profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Įvairių mokslinių straipsnių autorius, knygų sudarytojas bei autorius.
'''Vytis Čiubrinskas''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 11]] d.) – Lietuvos [[antropologija|antropologas]], profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Įvairių mokslinių straipsnių autorius, knygų sudarytojas bei autorius.


Tyrimų sritys: transnacionalizmas ir [[diaspora]]; etniškumas, [[nacionalizmas]] ir [[kosmopolitizmas]]; priklausomybės, kilmės ir socialinės atminties procesai; postkolonijinės ir postsocialistinės socialinės transformacijos procesai Eurazijoje.
Tyrimų sritys: transnacionalizmas ir [[diaspora]]; etniškumas, [[nacionalizmas]] ir [[kosmopolitizmas]]; kultūrinis paveldas, socialinė atmintis ir identiteto politika; pokolonijinių ir posocialistinių transformacijų procesai pasaulyje.


== Biografija ==
== Biografija ==


[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] baigė istorijos magistrantūros studijas, [[1993]] m. tapo mokslų daktaru (istorijos ir etnologijos srityje). [[1979]]–[[1982]] m. dirbo [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionalinio muziejaus]] etnografijos departamente, [[1982]]–[[1988]] m. LTSR kultūros ministerijoje (paveldosaugos srityje), [[1998|1988]]–[[2001]] m. dirbo Vilniaus universiteto istorijos fakultete. Dalyvavo daugelyje stažuočių ir mainų programų užsienyje – [[Suomija|Suomijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Danija|Danijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], [[Indija|Indijoje]]. Skaitė paskaitas, dalyvavo konferencijoje įvairiuose pasaulio universitetuose<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:-ZLdPIQJdKEJ:www.academia.edu/attachments/31011864/download_file+&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt</ref>.
[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] baigė istorijos magistrantūros studijas, [[1993]] m. tapo mokslų daktaru (istorijos ir etnologijos srityje). [[1979|1980]]–[[1982]] m. dirbo [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionalinio muziejaus]] etnografijos departamente, [[1982]]–[[1988]] m. LIetuvos kultūros ministerijos paveldosaugos padalinyje, [[1998|1988]]–[[2001|2003]] m. dirbo Vilniaus universiteto istorijos fakultete. Dalyvavo daugelyje stažuočių ir mainų programų užsienyje – [[Suomija|Suomijoje]], Norvegijoje, [[Švedija|Švedijoje]], [[Danija|Danijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], [[Indija|Indijoje]]. Skaitė paskaitas, dalyvavo konferencijoje įvairiuose pasaulio universitetuose<ref>http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:-ZLdPIQJdKEJ:www.academia.edu/attachments/31011864/download_file+&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt</ref>.


Nuo 2003 m. dirba Vytauto Didžiojo universitete, Sociologijos katedroje bei Vilniaus universiteto Orientalistikos centre. Nuo 2007 m. yra Pietų Ilinojaus universiteto Antropologijos departamento (JAV) asocijuotas profesorius.
2013 m. organizavo ir dalyvavo projekte „1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte“, kurio metu lankė buvusius lietuviškus kaimus [[Saratovo sritis|Saratovo srityje]]<ref>http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-12-20-penktoji-lietuviu-karta-saratovo-kraste-tebesididziuoja-savo-kilme/111843</ref>.


2013 -2014 m. organizavo ir dalyvavo projekte „1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte“, kurio metu lankė buvusius lietuviškus kaimus [[Saratovo sritis|Saratovo srityje]]<ref>http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-12-20-penktoji-lietuviu-karta-saratovo-kraste-tebesididziuoja-savo-kilme/111843</ref>.
Nuo 1994 m. ''Societe Internationale d’Ethnologie et de Folklore'' narys, nuo 1997 m. Europos socialinių antropologų asociacijos narys.

Nuo 1994 m. ''Societe Internationale d’Ethnologie et de Folklore'' (SIEF) narys, nuo 1997 m. Europos socialinių antropologų asociacijos (EASA) narys, nuo 1999 m. Baltiškų studijų asociacijos (AABS) narys, nuo 2013 m. Didžiosios Britanijos ir Britų sandraugos socialinių antropologų asociacijos (ASA) narys.

Nuo 2001 m. mokslinio žurnalo ''Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos'' vyr. redaktorius.


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
Eilutė 46: Eilutė 50:
* ''Lietuvos sentikiai = Старообрядцы Литвы : duomenys ir tyrimai, 1996–1997'' (vyr. redaktorius, 1998 m.)
* ''Lietuvos sentikiai = Старообрядцы Литвы : duomenys ir tyrimai, 1996–1997'' (vyr. redaktorius, 1998 m.)
* ''Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos'' (2007 m.)
* ''Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos'' (2007 m.)
* ''Lietuviškojo identiteto trajektorijos'' (sudarytojas kartu su Jolanta Kuznecoviene, 2008 m.)
* ''Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos'' (vyr. redaktorius, 2007 m.)
* ''Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose'' (sudarytojas, 2011 m.)
* ''Lietuviškojo identiteto trajektorijos'' (su Jolanta Kuznecoviene, 2008 m.)
* ''Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija'' (bendraautorius, 2014 m.)
* ''Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose'' (2011 m.)
* ''Daugiau publikacijų žr.  https://vdu-lt.academia.edu/vytisciubrinskas''


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

17:30, 9 birželio 2015 versija

Vytis Čiubrinskas
Gimė 1956 m. lapkričio 11 d. (67 metai)
Panevėžys, Lietuva
Gyven. vieta Kaunas
Tautybė lietuvis
Vaikai 2
Veikla antropologas
Sritis nacionalinės tapatybės, identitetų kaita, etniškumas
Organizacijos VDU
Pareigos socialinės antropologijos centro direktorius
Išsilavinimas profesorius, mokslų daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas

Vytis Čiubrinskas (g. 1956 m. lapkričio 11 d.) – Lietuvos antropologas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Įvairių mokslinių straipsnių autorius, knygų sudarytojas bei autorius.

Tyrimų sritys: transnacionalizmas ir diaspora; etniškumas, nacionalizmas ir kosmopolitizmas; kultūrinis paveldas, socialinė atmintis ir identiteto politika; pokolonijinių ir posocialistinių transformacijų procesai pasaulyje.

Biografija

1979 m. Vilniaus universitete baigė istorijos magistrantūros studijas, 1993 m. tapo mokslų daktaru (istorijos ir etnologijos srityje). 19801982 m. dirbo Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografijos departamente, 19821988 m. LIetuvos kultūros ministerijos paveldosaugos padalinyje, 19882003 m. dirbo Vilniaus universiteto istorijos fakultete. Dalyvavo daugelyje stažuočių ir mainų programų užsienyje – Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje. Skaitė paskaitas, dalyvavo konferencijoje įvairiuose pasaulio universitetuose[1].

Nuo 2003 m. dirba Vytauto Didžiojo universitete, Sociologijos katedroje bei Vilniaus universiteto Orientalistikos centre. Nuo 2007 m. yra Pietų Ilinojaus universiteto Antropologijos departamento (JAV) asocijuotas profesorius.

2013 -2014 m. organizavo ir dalyvavo projekte „1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviškasis identitetas Rusijos Saratovo krašte“, kurio metu lankė buvusius lietuviškus kaimus Saratovo srityje[2].

Nuo 1994 m. Societe Internationale d’Ethnologie et de Folklore (SIEF) narys, nuo 1997 m. Europos socialinių antropologų asociacijos (EASA) narys, nuo 1999 m. Baltiškų studijų asociacijos (AABS) narys, nuo 2013 m. Didžiosios Britanijos ir Britų sandraugos socialinių antropologų asociacijos (ASA) narys.

Nuo 2001 m. mokslinio žurnalo Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos vyr. redaktorius.

Bibliografija

  • Lietuvos sentikiai = Старообрядцы Литвы : duomenys ir tyrimai, 1996–1997 (vyr. redaktorius, 1998 m.)
  • Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos (2007 m.)
  • Lietuviškojo identiteto trajektorijos (sudarytojas kartu su Jolanta Kuznecoviene, 2008 m.)
  • Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose (sudarytojas, 2011 m.)
  • Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija (bendraautorius, 2014 m.)
  • Daugiau publikacijų žr.  https://vdu-lt.academia.edu/vytisciubrinskas

Šaltiniai

Nuorodos