Kęstutis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
{{otheruses}} |
{{otheruses}} |
||
'''Kęstutis''' (apie [[1297]] m. − [[1382]] m. [[rugpjūčio 15]] d.) – [[LDK]] submonarchas (nuo [[1337]] |
'''Kęstutis''' (apie [[1297]] m. − [[1382]] m. [[rugpjūčio 15]] d.) – [[LDK]] submonarchas (nuo [[1337]] ar [[1345]] iki [[1381]] m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis ([[1381]]–[[1382]] m.). [[Gediminas|Gedimino]] sūnus, didžiųjų kunigaikščių [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto]] tėvas. Iki [[1337]] m. jis buvo [[Gardinas|Gardino]] ir [[Palenkė (regionas)|Palenkės]], nuo 1337 m. − taip pat [[Žemaitija|Žemaičių]], nuo 1337 ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo netikro brolio [[Karijotas|Karijoto]]). |
||
[[Vaizdas:Ldk Kestutis. Autoriai- J.Kalinauskas ir L. Kalinauskaite.jpg|thumb|left|LDK Gediminas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė Lina Kalinauskaitė]] |
[[Vaizdas:Ldk Kestutis. Autoriai- J.Kalinauskas ir L. Kalinauskaite.jpg|thumb|left|LDK Gediminas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė Lina Kalinauskaitė]] |
||
Po Gedimino mirties [[1341]] m. Kęstutis tebuvo vienas iš septynių paveldėjimo teises turinčių sūnų. Iš pradžių valdovu tapo [[Jaunutis]], kuris netrukus buvo priverstas valdžia dalintis su Algirdu. Kryžiuočių spaudimas vertė Lietuvos kunigaikščius ieškoti didžiojo kunigaikščio valdžios stiprinimo būdų ir visų Gediminaičių pajėgų sutelkimo. 1345 m. Kęstutis pagal išankstinį susitarimą su Algirdu užėmė Vilnių, kuriame rezidavo Jaunutis ir pakvietė Algirdą užimti didžiojo kunigaikščio sostą. |
Po Gedimino mirties [[1341]] m. Kęstutis tebuvo vienas iš septynių paveldėjimo teises turinčių sūnų. Iš pradžių valdovu tapo [[Jaunutis]], kuris netrukus buvo priverstas valdžia dalintis su Algirdu. Kryžiuočių spaudimas vertė Lietuvos kunigaikščius ieškoti didžiojo kunigaikščio valdžios stiprinimo būdų ir visų Gediminaičių pajėgų sutelkimo. 1345 m. Kęstutis pagal išankstinį susitarimą su Algirdu užėmė Vilnių, kuriame rezidavo Jaunutis ir pakvietė Algirdą užimti didžiojo kunigaikščio sostą. |
14:16, 8 birželio 2015 versija
Kęstutis | |
---|---|
Lietuvos didysis kunigaikštis | |
Gediminaičių | |
Gimė | 1297 m. Senieji Trakai |
Mirė | 1382 m. rugpjūčio 15 d. (~85 metai) Trakai |
Tėvas | Gediminas |
Motina | Birutė |
Sutuoktinis (-ė) | Birutė |
Vaikai | Patrikiejus Butautas Vytautas Tautvilas Vaidotas Vaišvilas Žygimantas Kęstutaitis, Ona Danutė |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis | |
Valdė | 1381 m. - 1382 m. (~1 metai) |
Pirmtakas | Jogaila |
Įpėdinis | Jogaila |
Trakų kunigaikštis | |
Pirmtakas | - |
Įpėdinis | Skirgaila |
Vikiteka | Kęstutis |
- Kitos reikšmės – Kęstutis (reikšmės).
Kęstutis (apie 1297 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337 ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337 m. jis buvo Gardino ir Palenkės, nuo 1337 m. − taip pat Žemaičių, nuo 1337 ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo netikro brolio Karijoto).
Po Gedimino mirties 1341 m. Kęstutis tebuvo vienas iš septynių paveldėjimo teises turinčių sūnų. Iš pradžių valdovu tapo Jaunutis, kuris netrukus buvo priverstas valdžia dalintis su Algirdu. Kryžiuočių spaudimas vertė Lietuvos kunigaikščius ieškoti didžiojo kunigaikščio valdžios stiprinimo būdų ir visų Gediminaičių pajėgų sutelkimo. 1345 m. Kęstutis pagal išankstinį susitarimą su Algirdu užėmė Vilnių, kuriame rezidavo Jaunutis ir pakvietė Algirdą užimti didžiojo kunigaikščio sostą.
Diarchija
Po to, kai 1344 m. mirė Gedimino našlė ir jo vaikų motina Jaunė, 1345 m. Algirdas su Kęstučiu nuvertė Lietuvos didįjį kunigaikštį Jaunutį ir po šio sėkmingo perversmo 1345 m. Kęstutis tapo LDK submonarchu. Neįprastai viduramžiams šis valdžios dalinimasis tarp Kęstučio ir Algirdo tęsėsi visą jų gyvenimą. Algirdas daugiausia rūpinosi santykiais su Rusios kunigaikštystėmis ir rusų žemių rinkimu į savo valdžią; Kęstutis tuo tarpu užsiėmė etninės Lietuvos ir Žemaitijos interesų gynimu.
Kaip LDK submonarchas (Trakų ir Žemaičių kunigaikštis) iš pradžių rezidavo Senuosiuose Trakuose, o nuo ~1376 m. – jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje. Valdydamas Trakų kunigaikštystę Kęstutis sėkmingai vadovavo LDK vakarinių sienų gynybai, ne kartą vedė LDK kariuomenę į Vokiečių ordino valdomą Prūsiją. Nuolat rėmė su Lenkija dėl Volynės kovojusį brolį Liubartą. Kęstučiui teko patirti ir pralaimėjimų, pvz., Strėvos mūšyje (1348 m.), prie Kauno pilies (1362 m.). 1361 m. jis trumpam buvo patekęs į kryžiuočių nelaisvę.
1349 m. Romos kuriją pasiekus gandams, kad Kęstutis nori krikštytis, popiežius Klemensas VI savo 1349 m. rugsėjo 10 d. bulėje pritarė tokiam Kęstučio norui ir pažadėjo jam Lietuvos karaliaus karūną.
1351 m. rugpjūtį į Trakų kunigaikštystės rusėniškas žemes Lietuvos katalikiško krikšto sumetimais atvykus Vengrijos karaliui Liudvikui Didžiajam, Kęstutis jam žadėjo „kartu su broliais ir visa tauta“ priimti krikštą, o Vengrijos karalius Kęstučiui − išrūpinti pastarajam iš popiežiaus Lietuvos karaliaus karūną ir padėti atgauti Ordino užgrobtas žemes.
1358 m. liepos−rugsėjo mėn. Kęstutis (?) dėl jo ar jo brolio Algirdo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir Lietuvos katalikiško krikšto Niurnberge derėjosi su Vokietijos imperatoriumi ir Čekijos karaliumi Karoliu IV (Vokiečių ordinas, bandydamas nutraukti jam pražūtingus Lietuvos ir Čekijos ryšius bei užkirsti kelią tolimesniam Lenkijos stiprėjimui, 1352–1356 m. netgi talkininkavo Kęstučiui ir Liubartui jiems kovojant su Lenkija dėl Volynės ir Palenkės žemių).
Kova su Jogaila
Po Algirdo mirties Kęstutis pripažino didžiuoju kunigaikščiu Algirdo sūnų iš antrosios santuokos, Jogailą, kurį savo įpėdiniu pasirinko pats valdovas. Turėdamas autoritetą Lietuvoje ir Žemaitijoje Kęstutis galėjo padėti Jogailai įsitvirtinti didžiojo kunigaikščio soste ir kovoti su broliais. Kęstučio populiarumas Jogailą ėmė neraminti ir jis su Teutonų ordinu sudarė prieš jį nukreiptą slaptą sutartį. Sužinojęs apie tai, Kęstutis 1381 m. netikėtai puolė Vilnių, suėmė Jogailą ir pats užėmė didžiojo kunigaikščio sostą. Jogaila gavo valdyti Krėvą ir Vitebską.
1382 m. rugpjūtį Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas Krėvos (ar Vilniaus Kreivojoje) pilyje; to paties mėnesio 15 d. jį šioje pilyje Julijonos Algirdienės ar Skirgailos nurodymu pasmaugė Jogailos tarnai. Jis buvo pagal pagoniškus papročius iškilmingai sudegintas Vilniuje.
Šeima
Tėvai
- Gediminas (~1275-1341 m. pab.), Lietuvos didysis kunigaikštis 1316–1341 m.
- Nežinomo vardo Gedimino pirmoji (?) žmona
Žmonos
Broliai
- Mantvydas (prieš 1300 – apie 1343 m.), Kernavės ir Slanimo valdytojas (13..?-1343? m.)
- Narimantas Glebas (prieš 1300–1348 m. vasario 2 d.), Naugardo (1333–1338 m.) ir Polocko (1335–1340 m. (?)), vėliau (1340(?)-1345 ir ~1346-1348 m.) − Pinsko ir Turovo valdytojas
- Algirdas (apie 1300–1377 m. gegužės pab.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377 m.)
- Jaunutis Ivanas (po 1300 – apie 1366 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1341–1345), po 1350 m. − Zaslavlio valdytojas
- Karijotas Michailas (po 1300 – apie 1365 m.), Naugarduko valdytojas (prieš 1341(?) – ~1365 m.)
- Liubartas Dimitrijus (apie 1300–1384 m. pab.), Haličo karalius (1340–1349 m.), Volynės valdytojas (1350–1366, 1371–1384 m.)
Seserys
- Marija (apie 1300–1349 m.), Tverės didžioji kunigaikštienė (1320–1325).
- Aldona Ona (apie 1309–1339 m. gegužės 26 d.), Lenkijos karalienė 1333–1339
- Daumilė Elžbieta (13..? – 1364 m.), Plocko kunigaikštienė (~1316-1336)
- Eufemija (13..? – 1342 m. ?), Haličo-Volynės karalienė (1331–1340)
- Aigustė Anastasija (13..? – 1345 m. kovo 11 d.), Maskvos didžioji kunigaikštienė (1340–1345)
Sūnūs
- Patrikiejus (mirė (?) po 1365 m.), Gardino kunigaikštis (gali būti tapatus Vytautui)
- Butautas Henrikas (mirė (?) 1381 m.), Gardino (?) kunigaikštis
- Vytautas Aleksandras (~1350 – 1430 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430)
- Tautvilas Konradas (žuvo 1390 m.), Naugarduko valdytojas (1386(?)-1390)
- Vaidotas, pasižymėjęs Kauno pilies gynime
- Vaišvilas (gali būti tapatus Žygimantui)
- Žygimantas (po 1350 – nužudytas 1440 m. kovo 20 d.), Naugarduko 1398(?)-1421 ir Starodubo 1421-1432 valdytojas, Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440)
Dukterys
- Miklausė Marija (1375 m. ištekėjo į Tverę)
- Danutė Ona (ištekėjo į Mazoviją)
- Rimgailė Elžbieta (1390 m. ištekėjo už Mazovijos kunigaikščio Henriko, o 1419 m. antrą kartą − už Moldavijos gospodariaus Aleksandro I Gerojo; mirė ne savo mirtimi 1433 m.)
Kęstutis Gimė: 1297 Mirė: 1382
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: - |
Trakų kunigaikštis 1337-1382 |
Po to: Skirgaila |
Prieš tai: Jogaila |
Lietuvos didysis kunigaikštis 1381-1382 |
Po to: Jogaila |
|