Cizalpinė Galija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

20:18, 3 birželio 2015 versija

Cizalpinė Galija
lot. GALLIA CISALPINA

←

203 m. pr. m. e. – 24 m. pr. m. e.

→

Valstybė

Romos imperija

Administracinis centras

Mediolanas

Cizalpinė Galija – (lot. Gallia Cisalpina) Romos provincija. Provincija dar buvo vadinama artimąja Galija (lot. Gallia Citerior) arba „togą dėvinčia Galija“(lot. Gallia Togata). Provincija buvo ribojama Alpių, Makros upės, Apeninų ir Rubikono. Jos centras buvo Mediolanas (Milanas).

222 pr. m. e. Romos respublikos teritorija išsiplėtė iki Pad upės (Po). Tolimesniam plėtimuisi sutrukdė Antrasis Pūnų karas, vykęs daugiausia šiaurės Italijoje. Po taikos su Kartagina pasirašymo ekspansija į šiaurę tęsėsi. Karo veiksmai truko dar 30 metų. Per tą laiką buvo sunaikinta keletas galų ir ligūrų genčių, nutiesti keliai, įsteigtos Akvilėjos, Bolonijos, Parmos kolonijos. Didelė dalis gyventojų buvo deportuota į seniai Romai ištikimą pietų Italiją, o iš ten į šiaurę atkelti kolonistai.

Cizalpinė Galija istoriškai dar buvo dalinama į Cizpadaninę Galiją (Galiją šiapus Po – lot. Gallia Cispadana) su centru Mutinoje (Modena), užkariautą iki Antrojo pūnų karo ir Transpadaninę Galiją (Galiją anapus Po lot. Gallia Transpadana) su centru Mediolane, prijungtą prie Cizalpinės Galijos pusamžiu vėliau.

Po Sąjungininkų karo Cizpadaninė Galija gavo Romos pilietybę, o Transpadaninė Galija – Lotynų teisę.

73 pr. m. e. prie Mutinos Spartako kariuomenė sumušė Cizalpinės Galijos prokonsulo Gajaus Kasijaus Longino legionus.

58 pr. m. e. prokonsulo pareigas Cizalpinėje Galijoje gavo Julijus Cezaris. Jis išnaudojo šią provinciją kaip placdarmą karui prieš Transalpinę Galiją. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais peržengė Rubikoną ir užėmė Arminą (Riminį), pradėdamas pilietinį karą.

43-42 pr. m. e. imperatorius Augustas vykdydamas Italizacijos programą įtraukė Cizalpinę Galiją į Italijos sudėtį.

@@ Eilutė 19: / Eilutė 19: @@
 | vikiteka =
 }}
-'''Cizalpinė Galija''' - ({{la|Gallia Cisalpina}}) [[Senovės Roma|Romos]] [[Romos provincijos|provincija]]. Provincija dar buvo vadinama ''artimąja Galija'' ({{la|Gallia Citerior}}) arba „togą dėvinčia Galija“({{la|Gallia Togata}}). Provincija buvo ribojama [[Alpės|Alpių]], [[Magra|Makros upės]], [[Apeninai|Apeninų]] ir [[Rubikonas|Rubikono]]. Jos centras buvo Mediolanas ([[Milanas]]).
+'''Cizalpinė Galija''' – ({{la|Gallia Cisalpina}}) [[Senovės Roma|Romos]] [[Romos provincijos|provincija]]. Provincija dar buvo vadinama ''artimąja Galija'' ({{la|Gallia Citerior}}) arba „togą dėvinčia Galija“({{la|Gallia Togata}}). Provincija buvo ribojama [[Alpės|Alpių]], [[Magra|Makros upės]], [[Apeninai|Apeninų]] ir [[Rubikonas|Rubikono]]. Jos centras buvo Mediolanas ([[Milanas]]).
 pr. m. e. [[Romos respublika|Romos respublikos]] teritorija išsiplėtė iki Pad upės ([[Po (upė)|Po]]). Tolimesniam plėtimuisi sutrukdė [[Antrasis Pūnų karas]], vykęs daugiausia šiaurės Italijoje. Po taikos su [[Kartagina]] pasirašymo ekspansija į šiaurę tęsėsi. Karo veiksmai truko dar 30 metų. Per tą laiką buvo sunaikinta keletas galų ir ligūrų genčių, nutiesti keliai, įsteigtos [[Akvilėja|Akvilėjos]], [[Bolonija|Bolonijos]], [[Parma|Parmos]] kolonijos. Didelė dalis gyventojų buvo deportuota į seniai Romai ištikimą pietų Italiją, o iš ten į šiaurę atkelti kolonistai.
-Cizalpinė Galija istoriškai dar buvo dalinama į Cizpadaninę Galiją (Galiją šiapus Po - {{la|Gallia Cispadana}}) su centru Mutinoje ([[Modena]]), užkariautą iki Antrojo pūnų karo ir Transpadaninę Galiją (Galiją anapus Po {{la|Gallia Transpadana}}) su centru Mediolane, prijungtą prie Cizalpinės Galijos pusamžiu vėliau.
+Cizalpinė Galija istoriškai dar buvo dalinama į Cizpadaninę Galiją (Galiją šiapus Po – {{la|Gallia Cispadana}}) su centru Mutinoje ([[Modena]]), užkariautą iki Antrojo pūnų karo ir Transpadaninę Galiją (Galiją anapus Po {{la|Gallia Transpadana}}) su centru Mediolane, prijungtą prie Cizalpinės Galijos pusamžiu vėliau.
-Po [[Sąjungininkų karas|Sąjungininkų karo]] Cizpadaninė Galija gavo [[Romos pilietybė|Romos pilietybę]], o Transpadaninė Galija - [[Lotynų teisė|Lotynų teisę]].
+Po [[Sąjungininkų karas|Sąjungininkų karo]] Cizpadaninė Galija gavo [[Romos pilietybė|Romos pilietybę]], o Transpadaninė Galija – [[Lotynų teisė|Lotynų teisę]].
 pr. m. e. prie Mutinos [[Spartakas|Spartako]] kariuomenė sumušė Cizalpinės Galijos prokonsulo [[Gajus Kasijus Longinas|Gajaus Kasijaus Longino]] [[Legionas|legionus]].
 pr. m. e. prokonsulo pareigas Cizalpinėje Galijoje gavo [[Julijus Cezaris]]. Jis išnaudojo šią provinciją kaip placdarmą karui prieš [[Galija|Transalpinę Galiją]]. 49 pr. m. e. Cezaris su savo [[legionas|legionais]] peržengė [[Rubikonas|Rubikoną]] ir užėmė Arminą ([[Riminis|Riminį]]), pradėdamas [[Pilietinis karas|pilietinį karą]].
 <!-- После утвержденя Цезаря в Риме жители Трансальпийской Галлии получили права римского гражданства. -->