Skystis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:24, 29 gegužės 2015 versija

Skystis – viena iš medžiagos agregatinių būsenų. Skysčiai yra takūs, jų formą įprastinėmis sąlygomis nulemia indo forma. Skysčio molekulės neturi fiksuotos padėties – jos laisvai juda visame tūryje, susidurdamos viena su kita ir keisdamos trajektorijas. Skirtingai nei dujų molekulės, galinčios greitai išsisklaidyti aplinkoje, skysčio molekulės traukia viena kitą, todėl jų pabėgimo į aplinką galimybės yra ribotos.

Skysčio slėgis

Skysčio slėgis yra jo molekulių kinetinės energijos pasekmė. Jis apibrėžiamas kaip jėga, tenkanti ploto vienetui. Skysčio slėgis gali atsirasti dėl gravitacijos, judėjimo su pagreičiu ar buvimo uždarame inde, kuomet molekulių traukos jėgos nekompensuoja jų kinetinės energijos.

Skysčio, esančio gravitaciniame lauke, slėgį tam tikrame gylyje aprašo lygtis

\ p=\rho gz

kur

$\ \rho$ – skysčio tankis
$\ g$ – laisvojo kritimo pagreitis
$\ z$ – gylis

Paviršiaus įtempimas

Skysčio paviršius elgiasi kaip elastinga plėvelė. Dėl jos savybių lašai ir burbulai turi taisyklingą formą. Paviršiaus įtempimu aiškinamas kapiliarumas – skysčių savybė kilti labai plonais vamzdeliais arba indo sienelėmis.

Šis straipsnis apie termodinamiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikižodynas

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:Teilchenmodell Flüssigkeit.svg|thumb|Skysčio dalelių modelis]]
-'''Skystis''' – viena iš medžiagos [[Agregatinė būsena|agregatinių būsenų]]. Skysčiai yra takūs, jų [[forma|formą]] įprastinėmis sąlygomis nulemia indo forma. Skysčio [[molekulė]]s neturi fiksuotos padėties – jos laisvai juda visame tūryje, susidurdamos viena su kita ir keisdamos [[trajektorija]]s. Skirtingai nei [[Dujos|dujų]] molekulės, galinčios greitai išsisklaidyti aplinkoje, skysčio molekulės traukia viena kitą, todėl jų [[Garavimas|pabėgimo į aplinką]] galimybės yra ribotos.
+'''Skystis''' – viena iš medžiagos [[Agregatinė būsena|agregatinių būsenų]]. Skysčiai yra takūs, jų [[forma|formą]] įprastinėmis sąlygomis nulemia indo forma. Skysčio [[molekulė]]s neturi fiksuotos padėties – jos laisvai juda visame tūryje, susidurdamos viena su kita ir keisdamos [[trajektorija]]s. Skirtingai nei [[Dujos|dujų]] molekulės, galinčios greitai išsisklaidyti aplinkoje, skysčio molekulės traukia viena kitą, todėl jų [[Garavimas|pabėgimo į aplinką]] galimybės yra ribotos.
 == Skysčio slėgis ==
@@ Eilutė 7: / Eilutė 8: @@
 : <math>\ p=\rho g z </math>
 kur
-* <math>\ \rho</math> – skysčio [[tankis]]
+* <math>\ \rho</math> – skysčio [[tankis]]
-* <math>\ g</math> – [[laisvojo kritimo pagreitis]]
+* <math>\ g</math> – [[laisvojo kritimo pagreitis]]
-* <math>\ z</math> – gylis
+* <math>\ z</math> – gylis
 == Paviršiaus įtempimas ==
-Skysčio paviršius elgiasi kaip elastinga plėvelė. Dėl jos savybių [[lašas|lašai]] ir [[burbulas|burbulai]] turi taisyklingą formą. [[Paviršiaus įtempimo jėga|Paviršiaus įtempimu]] aiškinamas [[kapiliarumas]] – skysčių savybė kilti labai plonais vamzdeliais arba indo sienelėmis.
+Skysčio paviršius elgiasi kaip elastinga plėvelė. Dėl jos savybių [[lašas|lašai]] ir [[burbulas|burbulai]] turi taisyklingą formą. [[Paviršiaus įtempimo jėga|Paviršiaus įtempimu]] aiškinamas [[kapiliarumas]] – skysčių savybė kilti labai plonais vamzdeliais arba indo sienelėmis.
 {{termodinamika-stub}}