Planetiškasis ūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:27, 26 gegužės 2015 versija

Planetiškasis ūkas – jonizuotų dujų ūkas, panašus į planetos skritulį arba žiedą. Jo centre būna karšta (50-100 tūkst. kelvinų) žvaigždė – O spektro klasės subnykštukė. Dujinis apvalkalas sugeria jo centre esančios žvaigždės ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja stiprias vandenilio, helio, deguonies, neono, azoto emisijos linijas. Planetiškasis ūkas ir jo centrinė žvaigždė susidaro iš asimptotinės sekos raudonosios milžinės, jos vandenilio degimo zonai priartėjus prie išorinių sluoksnių. Tokio ūko stadija trunka apie 50 000 metų. Praėjus šiam laiko tarpui, žvaigždės šerdis virsta baltąja nykštuke, o planetiškasis ūkas pamažu išsisklaido į tarpžvaigždinę erdvę.

Planetiniai ūkai neturi daug bendro su planetomis; taip jie buvo pavadinti 1780 metais V.Heršelio kuriam jų matomi apvalūs kontūrai priminė planetas. ^[1] Palyginus su pačios žvaigždės amžiumi, tai trumpaamžiai dariniai, egzistuojantys tik kelias dešimtis tūkstančių metų.^[2]

Planetiniuose ūkuose gali susidaryti sudėtingi anglies junginiai (fulerenai).^[3]

Šaltiniai

↑ SEDS 2013
↑ Frew & Parker 2010, pp. 129–148
↑ Cami, J; Bernard-Salas, J.; Peeters, E.; Malek, S. E. (2 September 2010). „Detection of C₆₀ and C₇₀ in a Young Planetary Nebula“. Science. 329 (5996): 1180–2. Bibcode:2010Sci...329.1180C. doi:10.1126/science.1192035. PMID 20651118.

Vikiteka: Planetiškasis ūkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie ūką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[seds2013-1] SEDS 2013

[FrewParker2010-2] Frew & Parker 2010, pp. 129–148

[3] Cami, J; Bernard-Salas, J.; Peeters, E.; Malek, S. E. (2 September 2010). „Detection of C₆₀ and C₇₀ in a Young Planetary Nebula“. Science. 329 (5996): 1180–2. Bibcode:2010Sci...329.1180C. doi:10.1126/science.1192035. PMID 20651118.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 '''Planetiškasis ūkas''' – jonizuotų dujų ūkas, panašus į [[planeta|planetos]] skritulį arba žiedą. Jo centre būna karšta (50-100 tūkst. kelvinų) [[žvaigždė]] – '''O''' spektro klasės subnykštukė. Dujinis apvalkalas sugeria jo centre esančios žvaigždės ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja stiprias [[vandenilis|vandenilio]], [[helis|helio]], [[deguonis|deguonies]], [[neonas|neono]], [[azotas|azoto]] emisijos linijas. Planetiškasis ūkas ir jo centrinė žvaigždė susidaro iš asimptotinės sekos [[raudonoji milžinė|raudonosios milžinės]], jos vandenilio degimo zonai priartėjus prie išorinių sluoksnių. Tokio ūko stadija trunka apie 50 000 metų. Praėjus šiam laiko tarpui, žvaigždės šerdis virsta [[baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]], o planetiškasis ūkas pamažu išsisklaido į tarpžvaigždinę erdvę.
-Planetiniai ūkai neturi daug bendro su planetomis; taip jie buvo pavadinti 1780 metais [[Viljamas Heršelis|V.Heršelio]] kuriam jų matomi apvalūs kontūrai priminė planetas..<ref name="seds2013">{{harvnb|SEDS|2013}}</ref>. Palyginus su pačios žvaigždės amžiumi, tai trumpaamžiai dariniai, egzistuojantys tik kelias dešimtis tūkstančių metų.<ref name="FrewParker2010">{{harvnb|Frew|Parker|2010|pp=129–148}}</ref>
+Planetiniai ūkai neturi daug bendro su planetomis; taip jie buvo pavadinti 1780 metais [[Viljamas Heršelis|V.Heršelio]] kuriam jų matomi apvalūs kontūrai priminė planetas. <ref name="seds2013">{{harvnb|SEDS|2013}}</ref> Palyginus su pačios žvaigždės amžiumi, tai trumpaamžiai dariniai, egzistuojantys tik kelias dešimtis tūkstančių metų.<ref name="FrewParker2010">{{harvnb|Frew|Parker|2010|pp=129–148}}</ref>
 Planetiniuose ūkuose gali susidaryti sudėtingi anglies junginiai ([[fulerenas|fulerenai]]).<ref>{{cite journal |doi=10.1126/science.1192035 |title=Detection of C<sub>60</sub> and C<sub>70</sub> in a Young Planetary Nebula |last1=Cami|first1=J|last2=Bernard-Salas|first2=J.|last3=Peeters|first3=E.|last4=Malek|first4=S. E.|date=2 September 2010 |journal=[[Science (journal)|Science]] |volume=329|pmid=20651118 |bibcode=2010Sci...329.1180C |issue=5996 |pages=1180–2}}</ref>