Kiauna: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:36, 17 gegužės 2015 versija

55°16′0.32″ š. pl. 25°56′24.08″ r. ilg. / 55.2667556°š. pl. 25.9400222°r. ilg. / 55.2667556; 25.9400222

Kiauna
Kiauna ties Vasiuliške
Ilgis	16 km
Baseino plotas	301 km²
Vidutinis debitas	2,59 m³/s
Ištakos	Kiaunas
Žiotys	Žeimena
Šalys	Lietuva

Kiauna – IV kategorijos valstybinės reikšmės nedidelė Lietuvos upė Ignalinos ir Švenčionių savivaldybėse, Žeimenos upės dešinysis intakas. Teka Labanoro girios miškais bei visa vaga nuo pat Kiauno ežero iki žiočių Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija. Šiek tiek į pietus nuo Pakiaunio kaimo iki pat Kūrinių aplink upės vagą su apylinkėm įsteigtas Kiaunos kraštovaizdžio draustinis, o nuo Kūrinių kaimo ir iki Kuklių, teka per Pagilūtės telmologinį draustinį. Į vakarus nuo upės per kelis šimtus metrų nuo vagos, yra įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

Ištakos prasideda Kiauno ežero pietryčių gale (Ignalinos savivaldybė). Teka pro Gilūto ir Sekluočio ežerus. Prie Šakališkės kaimo, netoli Kaltanėnų miestelio, įteka į Žeimeną jos aukštupyje (Švenčionių savivaldybė). Atstumas iki Žeimenos žiočių 75,6 km. Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip Vyžintos ir Aisetos upelių tęsinys.

Upė labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje smėlinga, žvyringa ar akmeninga, daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai pelkėtų vietų, keletas statesnių šlaitų. Sovietų laikais nuo Kūrinių kaimo buvo iškasta tiesi vaga į Gilūto ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro Sklinkos ir Sekluočio ežerus – į Žeimeną. Sklinkos ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo Kūrinių pelkė. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar XX a. aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių žuvų rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių žinduolių pasitaiko bebrų.

Prie upės yra įsikurę šie kaimai: Pakiaunys, Stirninė, Naujasodis, Briedinės, Jakutiškis, Vasiuliškė, Žvirbliškė, Kūriniai, Pagilūtė, Kukliai, Šakališkė. Upė yra pamėgta iškylautojų baidarėmis.

Upėvardis kildinamas nuo gyvūno pavadinimo kiaunė.^[1]

Šaltiniai

↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

Nuorodos

maps.lt / Kiaunos upė
baidariu.lt / Baidarių maršrutas Kiaunos upe
www.anp.lt / Aukštaitijos nacionalinis parkas | www.anp.lt / žemėlapis
kpd.lt / Švenčionių rajono savivaldybės saugomų teritorijų schema

[1] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1]

@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 Ištakos prasideda [[Kiaunas|Kiauno]] [[ežeras|ežero]] pietryčių gale (''Ignalinos savivaldybė''). Teka pro [[Gilūtas (Švenčionių r., Kaltanėnų sen.)|Gilūto]] ir [[Sekluotis|Sekluočio]] ežerus. Prie [[Šakališkė]]s kaimo, netoli [[Kaltanėnai|Kaltanėnų]] miestelio, įteka į [[Žeimena|Žeimeną]] jos aukštupyje (''Švenčionių savivaldybė''). Atstumas iki Žeimenos žiočių 75,6 km. Kai kuriuose šaltiniuose Kiauna traktuojama kaip [[Vyžinta|Vyžintos]] ir [[Aiseta|Aisetos]] upelių tęsinys.
-[[Upė]] labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje [[Smėlis|smėlinga]], [[Žvyras|žvyringa]] ar [[Akmuo|akmeninga]], daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai [[pelkė]]tų vietų, keletas statesnių šlaitų. [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų]] laikais nuo [[Kūriniai|Kūrinių]] kaimo buvo iškasta tiesi vaga į [[Gilūtas (Švenčionių r., Kaltanėnų sen.)|Gilūto]] ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga šalia buvusio [[Sklenskas|Sklensko]] ir pro [[Sekluotis|Sekluočio]] ežerus – į [[Žeimena|Žeimeną]]. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo [[Kūrinių pelkė]]. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių [[Žuvys|žuvų]] rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių [[Žinduoliai|žinduolių]] pasitaiko [[Bebras|bebrų]].
+[[Upė]] labai vingiuota, gausiai maitinama vandens šaltinių, didelėje vagos dalyje [[Smėlis|smėlinga]], [[Žvyras|žvyringa]] ar [[Akmuo|akmeninga]], daug sraunių ir seklių vietų, yra akivarų, o šalia jos nemažai [[pelkė]]tų vietų, keletas statesnių šlaitų. [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų]] laikais nuo [[Kūriniai|Kūrinių]] kaimo buvo iškasta tiesi vaga į [[Gilūtas (Švenčionių r., Kaltanėnų sen.)|Gilūto]] ežerą. Dėl dirbtinės tiesios vagos ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia vaga pro [[Sklinka|Sklinkos]] ir [[Sekluotis|Sekluočio]] ežerus – į [[Žeimena|Žeimeną]]. Sklinkos ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo [[Kūrinių pelkė]]. Senvagė yra išlikusi ir iki šių laikų. Dar [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje upė buvo labai žuvinga, klestėjo daug ir įvairių [[Žuvys|žuvų]] rūšių, bet dėl intensyvaus brakonieriavimo ir kitų nepalankių žuvims aplinkybių jų labai žymiai sumažėjo. Iš joje gyvenančių [[Žinduoliai|žinduolių]] pasitaiko [[Bebras|bebrų]].
 Prie upės yra įsikurę šie [[Kaimas|kaimai]]: [[Pakiaunys]], [[Stirninė]], [[Naujasodis]], [[Briedinės]], [[Jakutiškis]], [[Vasiuliškė]], [[Žvirbliškė]], [[Kūriniai]], [[Pagilūtė]], [[Kukliai (Švenčionys)|Kukliai]], [[Šakališkė]]. Upė yra pamėgta iškylautojų [[baidarė]]mis.