Nauru

Vėliava Herbas
Nauru žemėlapyje
Valstybinė kalba	nauriečių, anglų
Sostinė	Jarenas
Didžiausias miestas	Jarenas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • -  • -	Baron Waqa - -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	21 km2 (190) -
Gyventojų  • 2006 liepa (progn.)  • Tankis	13 287 (190) 632,71 žm./km2 (8)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2005 (progn.) 0,06 mlrd. $ (191) 5 000 $ (100)
Valiuta	Australijos doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +12 netaikomas
Nepriklausomybė Įsigaliojo	nuo Australijos 1968 m. sausio 31 d.
Interneto kodas	.nr
Šalies tel. kodas	+674

Nauru – sala ir valstybė Ramiajame vandenyne, viena mažiausių nepriklausomų šalių pasaulyje, mažiausia pasaulio respublika.

Nuo pat pradžių apgyvendinta mikroneziečių ir polineziečių, XIX a. pab. buvo aneksuota kaip Vokietijos kolonija, o po Pirmojo pasaulinio karo tapo mandatine teritorija, valdoma Australijos, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo Japonija, o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę.

Istorija

Manoma, kad salos pavadinimas kilo iš nauriečių kalbos žodžio Anáoero, reiškiančio „einu į paplūdimį“.

Maždaug prieš 3000 metų saloje pirmieji apsigyveno polineziečiai ir melaneziečiai. Vietiniai gyventojai buvo susiskirstę į 12 klanų, vertėsi žvejyba, kokosų, pandanų vaisių rinkimu.

Pirmieji europiečiai saloje pasirodė 1798 metais, kuomet čia atplaukė britų ekspedicija, vadovaujama Džono Firno. Jūrininkas salą pavadino „Maloniąja sala“ (angl. Pleasant Island). Vėliau čia apsilankydavo banginių medžiotojų, prekybininkų laivai, europiečiai prekiaudavo su vietiniais, pasipildydavo gėlo vandens atsargas. Nauriečiai įsigiję šaunamųjų ginklų sukėlė Nauru genčių karą (1878–1888 m.), kurio metu žuvo ~500 žmonių.

Nuo 1888 metų sala (tada vadinta Nawodo ar Onawero) aneksuota Vokietijos ir priskirta Maršalų salų protektoriatui. Vokiečiai nutraukė genčių karą, vienos genties karalius Aveida tapo vyriausiu salos karaliumi. 1888 m. į Nauru atvyko ir krikščionių misionieriai.

1906 metais tada vokiečiams tebepriklausiusioje saloje pradėti išgauti fosfatai – pagrindinis pajamų šaltinis iki XX amžiaus galo. Kasybą atliko britų bendrovė. 1914 m., pasidėjus I pasauliniam karui salą užėmė Australija, o kasyklos pelną dalijosi su britais ir Naująja Zelandija. 1921 m. dėl gripo epidemijos žuvo 230 žmonių, buvo išplitusi tuberkuliozė. 1923 m. Tautų Lyga suteikė Australijai mandatą valdyti Nauru.

1940 m. vokiečiai ėmė atakuoti iš Nauru fosfatus gabenančius laivus, o 1942 m. rugpjūčio 26 d. japonai okupavo Nauru. Japonai saloje nutiesė aerodromą, 1200 naurečių išvežė priverstiniam darbui į Čiuko salas. 1945 m. rugsėjo 13 d. amerikiečiai išstūmė japonus iš Nauru, į salą grąžinti 737 Čiuke išgyvenę nauriečiai. Nuo 1947 m., JTO paskyrimu, salą bendrai valdė Australija, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė.

1966 m. sala gavo autonomiją, o 1968 metais paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu tapo Hameras De-Roburtas. 1970 m. fosfatų kasyklą iš britų perėmė vietinė bendrovė „Nauru Phosphate Corporation“. Didelės pajamos iš fosfatų gavybos netrukus pavertė salą viena turtingiausių regiono valstybių, o pagal BVP rodiklį 1 gyventojui užėmė 2 vietą pasaulyje (po JAE). XX a. pab. fosfatų ištekliai išseko, didžioji salos dalis liko iškasiota, be natūralios gamtos, o šalis patyrė bankrotą. 1989 m. Nauru padavė į teismą Australiją dėl jos valdymo metais padarytos žalos gamtai, australai iš dalies atstatė salos kraštovaizdį.

1999 m. Nauru tapo JTO nare. Per Nauru bankus buvo vykdomos finansinės aferos, todėl JAV netrukus nutraukė transakcijas. 2001 m. į salą buvo atgabenti Australijoje prieglobstį siekę gauti Afganistano pabėgėliai. 2003 m. jie sukėlė streiką ir buvo nugabenti į Australiją. Nauru taip pat pagarsėjo kaip šalis, už „finansinę paramą“ pripažįstanti nepriklausomybės siekiančias valstybes. 2005 m. bankrutavo „Air Nauru“ bendrovė ir sala beveik metus buvo pasiekiama tik laivu. Vėliau su taivaniečių parama susisiekimas atstatytas.

Politinė sistema

Vaizdas:Ludwig Scotty.jpg

Ludwig Scotty, prezidentas (2004-2007)

Nauru yra parlamentinė respublika. Valstybės galva - prezidentas. Parlamente yra 18 narių renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių - nepartiniai. Nauru turi tris politines partijas: Nauru demokratų partija, Pirmiausia Nauru ir Centro partija.

Administracinis suskirstymas

Nauru žemėlapis

Nauru padalinta į 14 administracinių apygardų:

Aivas Anabaras Anetanas Anibaras Baitis Boė Buada

Denigomodu Eva Ijuvas Menengas Nibokas Uabo Jarenas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Nauru geografija

Nauru yra maža, ovalo formos sala Ramiojo vandenyno pietuose, 42 km į pietus nuo pusiaujo. Sala yra apsupta koralų rifų, neapsaugota nuo potvynių ir pilna kalnų. Rifai sudaro ribą tarp gilio vandenyno ir smėlėto paplūdimio. Rifų buvimas kliudo jūrų uosto įkūrimui, nors 16 dirbtinių kanalų padaryti tarp rifų leidžia mažiems laivams įplaukti į salą. Koralų uolos yra apsupusios centrinį plokščiakalnį, kuris saloje yra žinomas kaip Aukščiausia viršūnė. Auščiausias plokščiakalnio viršūnės taškas siekia 65 m virš jūros lygio. Vienintelis derlingas plotas yra siauras pakrantės ruožas (150 - 300 m), kur veši kokosų palmės. Salą supanti Buado lagūną išlaiko bananai, ananasai, daržovės, pandanų medžiai ir vietiniai kietmedžiai, tokie kaip pomidorų medžiai yra kultivuojami. Salos gyventojai yra susitelkę pakrantės ruože ir aplink Buado lagūną.

Nauru buvo vienas iš trijų daugiausiai turinčių fosfatų uolų salų Ramiajame vandenyne (kitos Banaba Kiribatyje ir Maktėja Prancūzų Polinezijoje), tačiau fosfatų reservai yra beveik išnaudoti. Fosfatų gavyba centriniame plokščiakalnyje paliko nederlingą plotą nelygių klinties viršūnių, kurių aukštis siekia net daugiau kaip 15 m.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Nauru ekonomika

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Nauru demografija

Nauru apygardos Denigomodu ir Nibokas.

2006 m. pabaigoje sala turėjo 9265 gyventojus. 96 procentai kalba nauriečių kalba namuose. Saloje yra daug imigrantų iš Kiribačio ir Tuvalu. Oficiali Nauru yra kalba nauriečių. Anglų kalba naudojama versle. Vidutinė gyvenimo trukmė - 58 m. tarp vyrų ir 65 m. tarp moterų. Raštingumas saloje - 97 %.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Nauru kultūra

Nauriečiai yra kilę iš Polinezijos ir Mikronezijos jūrininkų, kurie tikėjo moterų dievybe Eijebong ir žemės dvasia, saloje - Buitani. Dvi iš dvylikos vietinių genties grupių išnyko XX a. Angam dieną (laikoma spalio 12 d.) švenčiamas Nauru išsivadavimas po Antrojo Pasaulinio karo, kuris sumažino vietinių gyventojų skaičių mažiau kaip iki 1500 žmonių. Dėl kolonijų ir vakarų įtakos išstumiamos vietinės kultūros. Keli senieji papročiai yra išsaugoti ir dar taikomos kai kurios tradicinės muzikos, meno, amatų ir žvejybos formos.

Čia nėra kasdienių naujienų leidinių, bet yra keli savaitraščiai ar dvisavaitraščiai, įskaitant Suvestinė, Centrinės Žvaigždės Naujienos ir Nauru Kronika. Yra vietinė Nauru televizijos stotis (NTV), kuri transliuoja programas iš Naujosios Zelandijos, ir nekomercinė Nauru radijo stotis, kuri gaudo bangas iš Australijos radijo ir BBC.

Australiškas futbolas yra labai populiari Nauru sporto šaka. Čia yra elitinė šalies lyga su septyniomis komandomis. Visos rungtynės vyksta salos stadione, Linkbelto ovale. Nauru taip pat populiarūs sportiniai žaidimai - kriketas, golfas, buriavimas, tenisas ir paprastas futbolas. Nauru bendradarbiauja su Britanijos tautų sandrauga ir dalyvauja Vasaros Olimpinėse Žaidynėse, kur geriausiai sekasi sunkioji atletika. Marcus Stephen - žymus medalininkas, kuris buvo išrinktas į parlamentą 2003 m., 2007 m. išrinktas Nauru prezidentu.

Tradicinis darbas yra užkrėstų paukščių gaudymas, kai jie grįžta su pašarais iš jūros. Per saulėlydį, žmonės sustoja pajūryje, pasirengę gaudyti parskrendančius paukščius su kilpavirvėmis. Nauriečių kilpavirvė yra pagaminta iš lanksčios virvės su svarmeniu gale. Kai paukštis priartėja kilpavirve smūgiuojama virš jo ir paukštis nukrinta ant žemės. Taip paukščiai sugaunami, verdami ir valgomi.

Kita informacija

• Nauru ryšiai
• Nauru transportas
• Nauru karinės pajėgos
• Nauru tarptautiniai santykiai
• Nauru šventės

Nuorodos

• Nauru – pragaru virtęs rojus, Apleisti.lt, 2011-09-18; Auksinė varpa.lt, 2009-12-23.

Vikižodynas