JAV invazija į Grenadą: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Karai naudojant HotCat |
|||
Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
'''Invazija į Grenadą''' (kodinis pavadinimas '''„Operacija „Būtinas įtūžis“''') – [[1983]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] vadovaujama [[invazija]] į vos 100 000 gyventojų turinčią [[Karibų jūros regionas|Karibų jūros regiono]] salos valstybę [[Grenada|Grenadą]], esančią 160 km į šiaurę nuo [[Venesuela|Venesuelos]]. Invazijos pretekstu tapo [[karinis perversmas]], kuriuo po trumpo valdžios laikotarpio buvo nuversta [[Revoliucija|revoliucinė]] Grenados vyriausybė. Invazijai pavykus, valdžia buvo pakeista, bet invazija sukėlė daug diskusijų dėl įvairių aplinkybių: JAV metamų kaltinimų [[Imperializmas|imperializmu]], [[Šaltasis karas|šaltojo karo]] politikos, [[Kuba|Kubos]] įsikišimo, nestabilios Grenados vyriausybės ir Grenados kaip [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] valstybės statuso. |
'''Invazija į Grenadą''' (kodinis pavadinimas '''„Operacija „Būtinas įtūžis“''') – [[1983]] m. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] vadovaujama [[invazija]] į vos 100 000 gyventojų turinčią [[Karibų jūros regionas|Karibų jūros regiono]] salos valstybę [[Grenada|Grenadą]], esančią 160 km į šiaurę nuo [[Venesuela|Venesuelos]]. Invazijos pretekstu tapo [[karinis perversmas]], kuriuo po trumpo valdžios laikotarpio buvo nuversta [[Revoliucija|revoliucinė]] Grenados vyriausybė. Invazijai pavykus, valdžia buvo pakeista, bet invazija sukėlė daug diskusijų dėl įvairių aplinkybių: JAV metamų kaltinimų [[Imperializmas|imperializmu]], [[Šaltasis karas|šaltojo karo]] politikos, [[Kuba|Kubos]] įsikišimo, nestabilios Grenados vyriausybės ir Grenados kaip [[Tautų Sandrauga|Tautų Sandraugos]] valstybės statuso. |
||
[[1974]] m. Grenada tapo nepriklausoma nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. [[1979]] m. įvyko karinis perversmas ir |
[[1974]] m. Grenada tapo nepriklausoma nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. [[1979]] m. įvyko karinis perversmas ir valdžią šalyje užgrobė kairiųjų pažiūrų sukilėliai. Vykstant vidaus kovai dėl valdžios, [[1983]] m. buvo nušalintas ir nužudytas ministras pirmininkas Morisas Bišopas ({{en|Maurice Bishop}}). Invazija į Grenadą prasidėjo 1983 m. spalio 25 d. Jungtinės pajėgos, kurias sudarė maždaug 7 600 karių iš JAV, [[Jamaika|Jamaikos]], ir [[Regioninė saugumo sistema|Regioninės saugumo sistemos]] (RSS) šalių,<ref>[http://www.country-data.com/cgi-bin/query/r-3377.html Country-data.com -- Caribbean Islands: A Regional Security System]</ref> įveikė Grenados pasipriešinimą ir Hadsono Ostino ({{en|Hudson Austin}}) karinė valdžia buvo nuversta. |
||
Invaziją kritikavo Jungtinė Karalystė, [[Kanada]] ir [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]], kuri pasmerkė karo veiksmus kaip „skandalingą [[Tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] pažeidimą“.<ref name="autogenerated1">{{cite web |url=http://www.un.org/depts/dhl/resguide/r38.htm |title=Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 38/7, 19 p.|publisher=Jungtinės Tautos|date=1983 m. lapkričio 2 d}}</ref> Invazija susilaukė didelio JAV visuomenės<ref name=Magnuson>{{Cite news| last =Magnuson |first =Ed |title =Getting Back to Normal |newspaper =Time |date =1983 m. lapkričio 21 d|url = http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,926318-1,00.html| postscript =<!--None-->}}</ref> ir kai kurių Grenados sektorių, laikiusių karinę valdžią neteisėta,<ref>{{cite book|title=The Age of Reagan: The Conservative Counterrevolution: 1980-1989|publisher=Crown Forum|isbn=1400053579|author=Steven F. Hayward}}</ref> palaikymo. Šiam įvykiui pažymėti spalio 25-oji Grenadoje buvo paskelbta valstybine švente, vadinama [[Padėkos diena]]. Be to, [[2009]] m. gegužės 29 d. Grenados vyriausybė oficialiai pervadino [[Mauriso Bišopo oro uostas|Salineso kyšulio tarptautinį oro uostą]] nužudytojo ministrų kabineto vadovo Moriso Bišopo garbei.<ref>{{cite web |url=http://www.cananews.net/news/131/ARTICLE/38264/2009-05-30.html |title=BISHOP'S HONOUR: Grenada airport renamed after ex-PM |publisher=Caribbean News Agency (CANA) |date=2009 m. gegužės 30 d}}</ref> |
Invaziją kritikavo Jungtinė Karalystė, [[Kanada]] ir [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]], kuri pasmerkė karo veiksmus kaip „skandalingą [[Tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] pažeidimą“.<ref name="autogenerated1">{{cite web |url=http://www.un.org/depts/dhl/resguide/r38.htm |title=Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 38/7, 19 p.|publisher=Jungtinės Tautos|date=1983 m. lapkričio 2 d}}</ref> Invazija susilaukė didelio JAV visuomenės<ref name=Magnuson>{{Cite news| last =Magnuson |first =Ed |title =Getting Back to Normal |newspaper =Time |date =1983 m. lapkričio 21 d|url = http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,926318-1,00.html| postscript =<!--None-->}}</ref> ir kai kurių Grenados sektorių, laikiusių karinę valdžią neteisėta,<ref>{{cite book|title=The Age of Reagan: The Conservative Counterrevolution: 1980-1989|publisher=Crown Forum|isbn=1400053579|author=Steven F. Hayward}}</ref> palaikymo. Šiam įvykiui pažymėti spalio 25-oji Grenadoje buvo paskelbta valstybine švente, vadinama [[Padėkos diena]]. Be to, [[2009]] m. gegužės 29 d. Grenados vyriausybė oficialiai pervadino [[Mauriso Bišopo oro uostas|Salineso kyšulio tarptautinį oro uostą]] nužudytojo ministrų kabineto vadovo Moriso Bišopo garbei.<ref>{{cite web |url=http://www.cananews.net/news/131/ARTICLE/38264/2009-05-30.html |title=BISHOP'S HONOUR: Grenada airport renamed after ex-PM |publisher=Caribbean News Agency (CANA) |date=2009 m. gegužės 30 d}}</ref> |
17:07, 9 gegužės 2015 versija
Invazija į Grenadą | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
JAV jūrų pėstininkų korpuso „Sikorsky CH-53D Sea Stallion“ sraigtasparnis ore šalia sovietinio „ZU-23“ priešlėktuvinio pabūklo invazijos į Grenadą metu 1983 m. spalį. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Jungtinės Amerikos Valstijos Karibų jūros regiono taikos palaikymo pajėgos: Antigva ir Barbuda |
Grenada Kuba Parama: Jungtinė Karalystė Kanada Trinidadas ir Tobagas Kinija Sovietų Sąjunga | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Joseph Metcalf III H. Norman Schwarzkopf |
Hudson Austin Pedro Tórtolo | ||||||
Pajėgos | |||||||
JAV: 7 300 pėstininkų, jūrų pėstininkų, specialiųjų pajėgų karių Karibų jūros regiono taikos palaikymo pajėgos: 353 pėstininkų, jūrų pėstininkų |
Grenada: ~1 500 pėstininkų, nereguliariųjų kovotojų Kuba: 722 specialiųjų pajėgų karių, inžinierių[1] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
JAV: 19 žuvo, 116 sužeista[2] |
Grenada: 45 žuvo, 358 sužeista Kuba: 25 žuvo, 59 sužeista, 638 paimta į nelaisvę[3] | ||||||
Civilių aukos: 24 žuvo |
Invazija į Grenadą (kodinis pavadinimas „Operacija „Būtinas įtūžis“) – 1983 m. JAV vadovaujama invazija į vos 100 000 gyventojų turinčią Karibų jūros regiono salos valstybę Grenadą, esančią 160 km į šiaurę nuo Venesuelos. Invazijos pretekstu tapo karinis perversmas, kuriuo po trumpo valdžios laikotarpio buvo nuversta revoliucinė Grenados vyriausybė. Invazijai pavykus, valdžia buvo pakeista, bet invazija sukėlė daug diskusijų dėl įvairių aplinkybių: JAV metamų kaltinimų imperializmu, šaltojo karo politikos, Kubos įsikišimo, nestabilios Grenados vyriausybės ir Grenados kaip Tautų Sandraugos valstybės statuso.
1974 m. Grenada tapo nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės. 1979 m. įvyko karinis perversmas ir valdžią šalyje užgrobė kairiųjų pažiūrų sukilėliai. Vykstant vidaus kovai dėl valdžios, 1983 m. buvo nušalintas ir nužudytas ministras pirmininkas Morisas Bišopas (angl. Maurice Bishop). Invazija į Grenadą prasidėjo 1983 m. spalio 25 d. Jungtinės pajėgos, kurias sudarė maždaug 7 600 karių iš JAV, Jamaikos, ir Regioninės saugumo sistemos (RSS) šalių,[4] įveikė Grenados pasipriešinimą ir Hadsono Ostino (angl. Hudson Austin) karinė valdžia buvo nuversta.
Invaziją kritikavo Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kuri pasmerkė karo veiksmus kaip „skandalingą tarptautinės teisės pažeidimą“.[5] Invazija susilaukė didelio JAV visuomenės[6] ir kai kurių Grenados sektorių, laikiusių karinę valdžią neteisėta,[7] palaikymo. Šiam įvykiui pažymėti spalio 25-oji Grenadoje buvo paskelbta valstybine švente, vadinama Padėkos diena. Be to, 2009 m. gegužės 29 d. Grenados vyriausybė oficialiai pervadino Salineso kyšulio tarptautinį oro uostą nužudytojo ministrų kabineto vadovo Moriso Bišopo garbei.[8]
Šaltiniai
- ↑ Ronald H. Cole, 1997, Operation Urgent Fury: The Planning and Execution of Joint Operations in Grenada 12 October - 2 November 1983 Joint History Office of the Chairman of the Joint Chiefs of Staff Washington, DC, p.6, p.26, p. 62.] (Tikrinta 2011 m. vasario 8 d.)
- ↑ Cole, op. cit., 6, 62 p.
- ↑ Cole, op. cit., 6, 62 p.
- ↑ Country-data.com -- Caribbean Islands: A Regional Security System
- ↑ „Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 38/7, 19 p.“. Jungtinės Tautos. 1983 m. lapkričio 2 d.
- ↑ Magnuson, Ed (1983 m. lapkričio 21 d). „Getting Back to Normal“. Time.
- ↑ Steven F. Hayward. The Age of Reagan: The Conservative Counterrevolution: 1980-1989. Crown Forum. ISBN 1400053579.
- ↑ „BISHOP'S HONOUR: Grenada airport renamed after ex-PM“. Caribbean News Agency (CANA). 2009 m. gegužės 30 d.