Vakarų Romos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 47: | Eilutė 47: | ||
}} |
}} |
||
perija turėjo gana daug ekologinių problemų, jie gana stipriais suardė gamtos grandines, nes išžudė daugybę gyvūnų savo pramogoms (gladiatorių kautynėms, gurmaniškam maisto paruošimui). Pamažu nyko visos Romos imperijos senosios tradicijos, nes įsigalėjo krikščionybė. |
|||
'''Vakarų Romos imperija''' – [[imperija]], susikūrusi 395 m., kai [[imperatorius]] [[Teodosijus I]] Romos imperiją padalino savo sūnums Flavijui Augustui [[Honorijus|Honorijui]] (Vakarų Romą) ir [[Arkadijus|Arkadijui]] (Rytų Roma arba ''[[Bizantija]]''). |
|||
Vakarų Romos imperija gyvavo 81 metus. Dominavo [[lotynų kalba]] ir kultūra. Imperatorius [[Honorijus]] imperijos sostinę perkėlė iš [[Roma|Romos]] į [[Ravena|Raveną]]. Romoje liko posėdžiauti tik [[Romos senatas|senatas]]. |
|||
Reali valdžia priklausė kariuomenės vadams [[Stilichonas|Stilichonui]], [[Konstancijus|Konstancijui]], [[Bonifacijus|Bonifacijui]], [[Aecijus|Aecijui]] bei barbarų karvedžiams [[Alarikas|Alarikui]], [[Odoakras|Odoakrui]]. |
|||
{|{{graži lentelė}} |
|||
|----- |
|||
|'''Imperatorius''' ||'''Valdymo pradžia''' ||'''Valdymo pabaiga''' ||'''Pagrindinė veikla''' |
|||
|----- |
|||
|[[Honorijus]]||395||423|| |
|||
|----- |
|||
|[[Konstantinas III]]||407||411||valdė [[Galija|Galiją]], [[Ispanija|Ispaniją]] ir [[JK|Britaniją]], varžėsi dėl valdžios su [[Honorijus|Honorijumi]] |
|||
|----- |
|||
|[[Priskas Atalas]]||409 ir 414||410 ir 415 |
|||
|----- |
|||
|[[Jovinas]]||411||411||uzurpatorius |
|||
|----- |
|||
|[[Konstancijus III]]||421||422 |
|||
|----- |
|||
|[[Joanas]]||423||425||uzurpatorius |
|||
|----- |
|||
|[[Valentinianas III]]||425||455 |
|||
|----- |
|||
|[[Petronijus Maksimus]]||455||455| |
|||
|----- |
|||
|[[Avitas]]||455||456 |
|||
|----- |
|||
|[[Majorianas]]||457||461 |
|||
|----- |
|||
|[[Libijus Severas]]||461||465 |
|||
|----- |
|||
|[[Augustas]]||465||467 |
|||
|----- |
|||
|[[Prokopijus Antemijus]]||467||472 |
|||
|----- |
|||
|[[Olibrijus]]||472 [[rugpjūčio 20]]||472 [[spalio 23]] |
|||
|----- |
|||
|[[Glikerijus]]||472 [[spalio 23]]||474||atsisakė sosto ir įsišventino vyskupu |
|||
|----- |
|||
|[[Julijus Nepotis]]||474||475||formaliai išlaikė imperatoriaus titulą iki savo mirties 480 m. |
|||
|----- |
|||
|[[Romulas Augustulas]]||475 [[spalio 31]]||476 [[rugsėjo 4]] |
|||
|} |
|||
== Žlugimas == |
|||
Vakarų Romos imperijos žlugimo problema yra viena iš sudėtingiausių istoriografijos problemų. Dalis mokslininkų sutaria dėl formaliosios Vakarų Romos imperijos žlugimo datos – [[476]] m., kai barbarų vadas [[Odoakras]] nuvertė paskutinįjį imperatorių [[Romulas Augustulas|Romulą Augustulą]]. Dalis mokslininkų nenurodo tikslios datos ir patį žlugimą apibrėžia V a. |
|||
O Tada dangus sudegino žemę ir mirė visos karvės. Tikrai. Gal man apie šią temą šnekėt ir nederėtų, nes pats esu 80- dešimtmetis - galiūnas lovoje ir šiaip labai mandras. Bet buvo taip. Eidamas gatve taip paslydau, kad nugriuvau. Maniau jau baigta. Susiknžinau ir nuo šiol - vaikštau tik lėtai. Krikščioniškoji istoriografija ir po Vakarų Romos imperijos žlugimo laikė imperiją ir toliau egzistuojančia. Krikščionių istorikų Eusebijaus bei Jeronimo pasekėjai ir toliau skaičiavo metus pagal romėnišką kalendorių, vyskupų ir kankinių mirties datas nurodydavo pagal chronologiją nuo Romos miesto įkūrimo. Metraštininkai laikė Bizantijos imperiją Romos imperijos tęsiniu ir nurodydavo Bizantijos imperatorių seką iki Karolio Didžiojo imperijos pradžios. |
|||
== Vidinės Romos imperijos nusilpimo priežastys == |
|||
Romos imperija buvo begalo didelė, o jos valdymo sistema silpna, todėl buvo labai sunku valdyti tokią didelę valstybę. Tuo metu vergovinis ūkis pergyveno krizę, vergų darbas tapo labai nenašus, sumažėjo maisto, daug žmonių badavo. Romoje labai sumažėjo gimstamumas, nes moterys dažnai atsisakydavo gimdyti ir vaikus įsivaikindavo, taip pat buvo daug kraujomaišos atvejų, todėl dažnai vaikai gimdavo su rimtais išsigimimais. Taip pat Romos imperija turėjo gana daug ekologinių problemų, jie gana stipriais suardė gamtos grandines, nes išžudė daugybę gyvūnų savo pramogoms (gladiatorių kautynėms, gurmaniškam maisto paruošimui). Pamažu nyko visos Romos imperijos senosios tradicijos, nes įsigalėjo krikščionybė. |
|||
Prie imperijos nusilpimo prisidėjo ir barbarų gentys. |
Prie imperijos nusilpimo prisidėjo ir barbarų gentys. |
||
08:46, 6 gegužės 2015 versija
| IMPERIVM ROMANVM Vakarų Romos imperija | |||||||||||||||||||
| buvusi imperija | |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
| Devizas Senatus Populusque Romanus | |||||||||||||||||||
 | |||||||||||||||||||
| Sostinė | Milanas (286–402) Ravena (402–476) | ||||||||||||||||||
| Kalbos | lotynų kalba | ||||||||||||||||||
| Religija | Senovės Romos religija, Krikščionybė | ||||||||||||||||||
| Valdymo forma | Autokratija Tetrarchija (293–313) | ||||||||||||||||||
| Romos imperatoriai | |||||||||||||||||||
| 395–423 (pirmas) | Honorijus | ||||||||||||||||||
| 475–476 (paskutinis) | Romulas Augustulas | ||||||||||||||||||
| Istorija | |||||||||||||||||||
| - Imperijos padalinimas | 395 m. | ||||||||||||||||||
| - Nuveržiamas Romulas Augustulas | 476 m. | ||||||||||||||||||
| Plotas | |||||||||||||||||||
| - 395 m. | 2 000 000 km² | ||||||||||||||||||
| Valiuta | Solidas | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
.png){kind=small}
perija turėjo gana daug ekologinių problemų, jie gana stipriais suardė gamtos grandines, nes išžudė daugybę gyvūnų savo pramogoms (gladiatorių kautynėms, gurmaniškam maisto paruošimui). Pamažu nyko visos Romos imperijos senosios tradicijos, nes įsigalėjo krikščionybė. Prie imperijos nusilpimo prisidėjo ir barbarų gentys.
Nuorodos
- Maškinas N. A. Senovės Romos istorija. Vilnius, 1955 m.
- Georgas Veberis. „Vseobščaja“ istorija. Maskva, 1886 m.
.svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |