Sofija Jogailaitė (1464-1512): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:27, 2 gegužės 2015 versija

Sofija Jogailaitė (lenk. Zofia Jagiellonka; 1464 m. gegužės 6 d., Krokuva – 1512 m. spalio 5 d., Ansbachas) – Jogailaičių dinastijos Lenkijos princesė, Brandenburg-Ansbacho ir Baireito markgrafo Frydricho I žmona.

Biografija

Sofija buvo Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir jo žmonos Elžbietos Habsburgaiės antroji duktė. Sofijai vardą davė senelės pagal tėvo liniją Sofijos Alšėniškės garbei. 1468 metais Sofija buvo sužadėta su erchercogu Maksimilijonu, imperatoriaus Frydricho Trečiojo sūnumi ir paveldėtoju. Tų pačių metų balandžio 8 d. vyskupas Olomucas, atstovaujantis Vengrijos karaliaus Matjašo interesus, prašė Sofijos rankos, tačiau šitie santuokos planai žlugo.

Nežinoma, kada būtent prasidėjo derybos dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydrichu I. Egzistuoja prielaida, kad idėja galėjo atsirasti 1470 metų vasarą, kada Lenkijos pasiuntiniai apsilankė Brandenburge.^[1]1473 metais Lenkijos karaliaus atstovai vedė derybas dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho, kurios baigėsi pasirašymu oficialiomis sužadėtuvėmis gruodžio 7 tų pačių metų.

Santuoka buvo politizuota: Sofijos tėvas Kazimieras, sunerimęs dėl Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II didėjančios įtakos, palaikančio kunigaikštį Vladislova Čekijoje, ieškojo sąjungininkų tarp vokiečių. Iš kitos pusės, kurfiurstas Albrechtas III, susirūpinęs didėjančia galia Vengrijos karaliaus Matjošo, grąsinančio užimti kai kurias jo žemes, nusprendė ieškoti sajungos su Jogailos dinastija.^[2]

1479 metų vasario 14 d. Frankfurte prie Oderio Sofija ir Frydrichas susituokė. Pasak Lenkijos metraštininko Jano Dlugošo, vestuvės nebuvo įpatingos ir netgi karaliaus dvariškiai nepuotavo. Be to, caro senatoriai, riteriai ir kiti dvasininkai, kurie atvažiavo su savo dukromis, vargu ar gavo dovanų.^[3]

Sofija mirė 1512 metų spalio 5 d. Ansbache. Ji buvo palaidota Hailbrono vienuolyne.

Palikuonys

Santuokoje gimė 17 vaikų:

Elžbieta (1480–1480);
Kazimieras (1481–1527);
Margarita (1483–1532);
Jurgis (1484–1543), vedė tris kartus: Beatrisę de Fanfepan, Hedvygą Miunsteberg ir Emiliją Sakę;
Sofija (1485–1537), ištekėjo už Frydricho II Lagnickio;
Ana (1487–1539), ištekėjo už Vaclovo II Cešino;
Barbora (1488–1490);
Albrechtas (1490–1568), Teutonų ordino didysis magistras, Prūsijos hercogas, vedė Dorotėją Prūsę, po to Aną Mariją Braunšveig-Kalenberg-Hetingenę;
Frydrichas (1491–1497);
Johanas (1493–1525), Valensijos vicekaralius, vedė Žermeną de Fua;
Elžbieta (1494–1518), ištekėjo už Ernsto Baden-Durlacho;
Barbora (1495–1552), ištekėjo už Jurgio II Leichtenbergo;
Frydrichas (1497–1536), Viurcburgo ir Zalcburgo kanauninkas;
Vilhelmsas (1498–1563), Pomos arkivyskupas;
Johanas Albrechtas (1499–1550), Magdeburgo arkivyskupas;
Frydrichas Albrechtas (1501–1504);
Humprechtas (1503–1528), Bambergero domocelarijus;

Literatūra

K. Baczkowski: Polish history of late-medieval, Kraków 1999, ISBN 83-85719-40-7, p. 230, 236, 249.
M. Duczmal: Jagiellonowie. Biographical Lexicon, Poznań-Kraków 1996, ISBN 83-08-02577-3, pp. 495–507.
W. Dworzaczek: Genealogy, Warsaw, 1959.
E. Rudzki: Polish queens, vol. 1, Warsaw 1990, p. 134, 141, 148, 153, 154.
Z. Wdowiszewski: Genealogy of the House of Vasa and Jagiello of Poland, Kraków 2005, pp. 110–112.

Išnašos

↑ M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 497.
↑ В 1471 часть местной знати избрала Матвея Корвина королем Богемии, таким образом он стал конкурентом Владислава II.
↑ M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 498.
↑ Ancestors of Zofia Jagiellonka

[1] M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 497.

[2] В 1471 часть местной знати избрала Матвея Корвина королем Богемии, таким образом он стал конкурентом Владислава II.

[3] M. Duczmal: Jagiellonowie, p. 498.

[4] Ancestors of Zofia Jagiellonka

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 == Biografija ==
 Sofija buvo Lenkijos karaliaus [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero Jogailaičio]] ir jo žmonos [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaiės]] antroji duktė. Sofijai vardą davė senelės pagal tėvo liniją Sofijos Alšėniškės garbei. 1468 metais Sofija buvo sužadėta su erchercogu Maksimilijonu, imperatoriaus Frydricho Trečiojo sūnumi ir paveldėtoju. Tų pačių metų balandžio 8 d. vyskupas Olomucas, atstovaujantis Vengrijos karaliaus Matjašo interesus, prašė Sofijos rankos, tačiau šitie santuokos planai žlugo.
+Nežinoma, kada būtent prasidėjo derybos dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydrichu I. Egzistuoja prielaida, kad idėja galėjo atsirasti 1470 metų vasarą, kada Lenkijos pasiuntiniai apsilankė Brandenburge.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 497.</ref>1473 metais Lenkijos karaliaus atstovai vedė derybas dėl santuokos tarp Sofijos ir Frydricho, kurios baigėsi pasirašymu oficialiomis sužadėtuvėmis gruodžio 7 tų pačių metų.
+Santuoka buvo politizuota: Sofijos tėvas Kazimieras, sunerimęs dėl Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II didėjančios įtakos, palaikančio kunigaikštį Vladislova Čekijoje, ieškojo sąjungininkų tarp vokiečių. Iš kitos pusės, kurfiurstas Albrechtas III, susirūpinęs didėjančia galia Vengrijos karaliaus Matjošo, grąsinančio užimti kai kurias jo žemes, nusprendė ieškoti sajungos su Jogailos dinastija.<ref>В 1471 часть местной знати избрала Матвея Корвина королем Богемии, таким образом он стал конкурентом Владислава II.</ref>
+metų vasario 14 d. Frankfurte prie Oderio Sofija ir Frydrichas susituokė. Pasak Lenkijos metraštininko Jano Dlugošo, vestuvės nebuvo įpatingos ir netgi karaliaus dvariškiai nepuotavo. Be to, caro senatoriai, riteriai ir kiti dvasininkai, kurie atvažiavo su savo dukromis, vargu ar gavo dovanų.<ref>M. Duczmal: ''Jagiellonowie'', p. 498.</ref>
+Sofija mirė 1512 metų spalio 5 d. Ansbache. Ji buvo palaidota Hailbrono vienuolyne.
 === Palikuonys ===